Karnavalas tęsiasi

Jonas Ūbis
Ar pastebėjote, kad gyvename nesibaigiančio karnavalo laikais? Baigėsi karališkosios vestuvės, įvyko Jono Pauliaus II beatifikacija, bet šias naujienas iš televizorių ekranų pirmadienio paryčiais išstūmė pompastiškas JAV prezidentas, pranešdamas apie garsiausio teroristo nužudymą, o po jo – amerikiečių liaudies euforijos vaizdai. Regis, įprantame prie minties, kad šventė nesibaigia niekad.

Kitą savaitę pasinersime į europiečių „popso“ karnavalą: prasidės „Eurovizijos“ konkursas, kurio rezultatus, matyt, aptarinėsime iki pat Joninių. Pasirodo, reikia tiek nedaug, kad kiekvienas žmogus pasijustų pasaulio įvykių centre. Ir televizija puikiai naudojasi šios iliuzijos poreikiu.

 

Aleksejaus Germano filmas „Chrustaliovai, mašiną!“ (LTV, 8 d. 22.15, LTV2, 9 d. 21.40) – apie iliuzinę ir tikrą laisvę. Filmo herojus – medicinos pažiba, generolas Klionskis įveliamas į valdžios žaidimus. Už ligoninės sienų – paskutiniai Stalino valdymo metai, tiksliau, 1953-iųjų kovas, kai tironas mirė. Tais metais buvo planuojama garsioji „gydytojų byla“. Į jos smagračius patenka ir Klionskis (puikusis Jurijus Curilo). Nelaisvėje jis patirs didžiausius pažeminimus, bet atras kitą save – žmogų, kurį nuo visko išlaisvina pragaro patirtis.

 

„Chrustaliovai, mašiną!“ triukšmingai sužlugo 1998-ųjų Kanų kino festivalyje. Bet, matyt, jau praėjo gana daug laiko, kad filmas taptų suprantamas. Na, jei ne visiems, tai bent tiems, kuriuos LTV ironiškai vadina elitu. Bet tam, kad suprastumei filmą, visai nereikia būti intelektualu. Germanas veikia pasąmonę. Jis pažadina dar motinos įsčiose patirtą baimę. Lyg Marcelis Proustas jis atkuria praėjusi laiką. Tik tas laikas dvelkia ne nostalgišku keksiukų aromatu, o krauju, prievarta, mirtimi ir nešvariais autais. Tačiau norint suprasti filmą, reikia išmanyti istoriją, nes Germanas įmeta žiūrovą į tam tikrą laikotarpį – prisodrintą iškalbingų detalių, leksikos, gestų, kodų, literatūrinių užuominų ir asociacijų. Net filmo pavadinimas – frazė, kurią esą ištarė kruvinasis Lavrentijus Berija, išvykdamas iš ką tik mirusio Stalino vasarnamio Kunceve. Kartu tai Germano filmų laikas – labai asmeniškas, išgyventas jo arba jo tėvų kartos.

 

Legenda tapęs maksimalistas Germanas niekad niekam nepataikauja – nei žiūrovams, nei kritikams, nei meno valdininkams. Jis nepaklūsta kino madoms ir tendencijoms. Jo filmai bręsta ilgai. „Chrustaliovai, mašiną!“ – penkiolika metų. Naujausias, kurtas daugiau nei dešimt metų „Sunku būti dievu“ iki šiol taip ir nepasirodė. Prieš kelerius metus mačiusieji nufilmuotą medžiagą sakė, kad ji – geniali. Bet filmas toks bus ir po dvidešimties. Ir visus tuos dvidešimt metų Germano formos atradimus atkakliai mėgdžios visi, net „popsinių“ videoklipų kūrėjai.

 

Rusų kino istorikas Jevgenijus Margolitas rašydamas apie „Chrustaliovą...“ taip pat prisiminė karnavalą: „Germanas atkuria veikiantį pragaro modelį, prieš tai tiksliai išsiaiškinęs jo mechanizmą. Ekrano pasaulis nuo pat pirmųjų kadrų karnavališkas ir ekscentriškas – pradedama klounų paradu (Aleksandro Baširovo kūriko išėjimas, užsienio korespondento pasirodymas ir jo pats išsiskleidžiantis skėtis), jį tęsia geriausiomis ankstyvosios komedijos tradicijomis sekanti beprotiškų gegų serija (ko vertas kad ir sunkvežimis su malkomis, iš kurio vienas po kito pasirodo ne mažiau kaip dvi dešimtys žmonių!). O užrašas „Sovetskoje šampanskoje“ („Tarybinis šampanas“) ant kalėjimo „voronoko“? Iš tikrųjų prieš mus – materializuotas karnavalinis antipasaulis. Germano genialiai atkurtas filme „Didysis staliniškas stilius“ – akivaizdus to stiliaus įsikūnijimas (Stalino dangoraižis – viena pagrindinių filmo veiksmo vietų).“.

 

Andrew Dominiko filmo „Džesio Džeimso nužudymas, kurį įvykdė bailys Robertas Fordas“ (LNK, 6 d. 00.35) 2007 m. buvo rodytas Venecijos kino festivalyje, Bradas Pittas jame buvo apdovanotas už geriausią vyro vaidmenį. Jis vaidina Laukinių Vakarų legendą, vieną pirmųjų amerikiečių superžvaigždžių, plėšiką ir žudiką Jesse Jamesą. Dar būdamas gyvas jis sulaukė spaudos dėmesio ir tapo masinės kultūros mitu. Robertas Fordas buvo vienas ištikimiausių Jameso gerbėjų ir svajojo prisidėti prie savo stabo gaujos. Filmas tuo ir prasideda. Veiksmas nukelia į 1881-uosius, kai plėšikui buvo trisdešimt ketveri. Casey Afflecko suvaidintas Fordas, regis, dar nežino, koks vaidmuo jam atiteks didžiosios istorijos analuose. Bet filmo režisierių labiau domina tai, kas neaprašyta: kaip devyniolikmetis Fordas tapo Džeimso draugu ir kodėl būtent jis nužudė dešimties valstijų policijos nesėkmingai persekiotą nusikaltėlį? Kas atsitiko iš tikrųjų? Kodėl filmui įpusėjus vis dažniau atrodo, kad Džeimsas pats ieško mirties, yra apsėstas minties apie ją?

 

Andrew Dominikas kartu su Pittu dekonstruoja ne tik romantiško herojaus, bet ir Laukinių Vakarų mitą. Žinoma, tai nėra nauja. Žiaurūs buvo ir „antivesternų“ personažai. Bet Dominikas bando suvokti savo herojų psichologiją ir parodyti jų kasdienybę, visai neatitinkančią tradicijos kanonų. Gal todėl filmas sulaukė kritiškų vertinimų – jis paprasčiausiai neatitiko žiūrovų lūkesčių. Vietoj kvapą gniaužiančių gaudynių ir apiplėšimų – sąmoningai užtęstas, monotoniškas ritmas ir pasakotojo balsas iš už kadro. Jameso gyvenimas aprašytas ir parodytas daugybėje knygų ir filmų. Matyt, laukta dar vieno panašaus, juolab kad „Džesio Džeimso nužudymas, kurį įvykdė bailys Robertas Fordas“ yra Rono Hanseno romano ekranizacija, o jo autorius – vienas filmo prodiuserių. Dominiko filmo privalumai – įtaigi atmosfera, puikus aktorių ansamblis, senovines, šiek tiek išblukusias fotografijas primenantis vaizdas ir, žinoma, Nicko Cave‘o muzika, suteikianti filmui baladės atspalvį.

 

Kaip visada, tikro kino grynuolis – Ridley Scotto taip pat 2007 m. sukurtas „Amerikos gangsteris“ (LNK, 7 d. 22.40). Jis perkels į 1970-ųjų Niujorką ir taip pat pasakos tikrais faktais grįstą istoriją apie du žmones – gangsterį Frenką Lukasą (Denzelis Washingtonas) ir policininką-inspektorių Robertsą (Russellas Crowe‘as). Gangsteris yra Harlemo kvartalo mafijos krikštatėvis, kartu su Vietname kariaujančiais armijos lakūnais sukūręs tobulą narkotikų gabenimo ir platinimo tinklą. Lukasas mėgaujasi visais gyvenimo malonumais ir neapsakomais turtais. O inspektorius kantriai ieško įrodymų, kad tinklo organizatorius – diskretiškasis ir charizmatiškasis Lukasas. Šie žmonės pradeda žaisti katės ir pelės žaidimą (kurį nuo seno ypač mėgsta kinas), tik šįkart žaidimas keistesnis, nes abu – ir policininkas, ir nusikaltėlis – labai panašūs. Abu – vienišiai, perfekcionistai. Nenuostabu, kad netrukus jie ima jausti vienas kitam net kažką panašaus į simpatiją, o puikūs aktoriai tai paverčia subtiliu ir niuansuotu reginiu.

 

„Amerikos gangsterio“ ištakos – 2000-aisiais žurnale „New York“ paskelbtas Marko Jacobsono straipsnis, kuriame žurnalistas aprašė savo susitikimus su Franku Lucasu – charizmatiška juodosios bendruomenės figūra ir narkotikų kontrabandininku. Pasak filmo prodiuserio Briano Grazerio, Lucasas yra tikra šiuolaikinio kapitalizmo iliustracija: „Franko modelis buvo didysis verslas. Iš pradžių jis surado kontaktus pietryčių Azijoje, galinčius jam tiekti geriausią rinkoje heroiną, paskui sudarė sutartį su amerikiečių karininkais Vietname, kad šie pervežtų milžiniškas narkotikų partijas dvigubuose žuvusių amerikiečių kareivių karstų dugnuose. Manau, kad tai – nuostabi istorija.“

 

Scottas taip pat atkuria jau išnykusio laiko atmosferą, epochą, kai gangsteriai vaidino svarbų vaidmenį savo bendruomenėje, buvo tikros įžymybės, per Kalėdas siiunčiančios dovanas savo kvartalo gyventojams. Jų ryšiai su paprastais žmonėmis, regis, buvo daug tikresni už tuos jausmus, kuriuos dabar, pasitelkę viešųjų ryšių specialistus, taip dosniai mums dovanoja politikai. Baigsiu, kol nepradėjau lyginti lietuvių politikų ir Amerikos gangsterių. Ką tik perskaičiau rusų naujienų tinklalapyje, kad vienos roko grupės narys, artimas Kremliui žmogus, padavė į teismą aštriu liežuviu garsėjantį muzikos kritiką Artemijų Troickį už tai, kad šis jį išvadino pudeliu. Muzikantas rengiasi įrodyti teisme, kad nėra pudelis ir prisiteisti milijoną.

 

Jūsų –

 

Jonas Ūbis.


© "7 meno dienos". Visos teisės saugomos.