Taip, tai dar vienas, naujausias, tik ką pasirodęs žurnalo apie operą ir baletą numeris (2011, nr. 3-4) ir „karališkas“ solisto Vaido Vyšniausko vaidmuo, jo tragiškasis Otelas naujausiame Eimunto Nekrošiaus pastatyme – Giuseppe’s Verdi operoje „Otelas“. „Amžinoji algebra“ – taip vienų lyg ir su priekaištu, kitų su didžiu susižavėjimu klasiku vadinamas Nekrošius apibūdina operos spektaklio kūrimą, sumanymo gryninimą, idėjos paiešką (Laūros Karnavičiūtės interviu „Eimuntas Nekrošius: amžinoji algebra“). Čia pat – dviejų įdėmių ir patyrusių stebėtojų, teatrologės Rasos Vasinauskaitės ir muzikologės Živilės Ramoškaitės, pokalbis „Otelo simboliai“ apie tai, „kokią žinią siunčia naujojo „Otelo“ regimasis vaizdas“. Pasak Vasinauskaitės, kai kurių sprendimų galime nepriimti, „bet negalime mokyti režisieriaus“ (citata: „...Ir, priešingai, man patiko radiatoriai, jų forma ir faktūra, jų žemiškumas ir kartu abstraktumas...“). Savaip į šį „Otelo“ polilogą įsilieja muzikos kritiko Edmundo Gedgaudo komentaras „Iš laiškų toli nuklydusiam vilniečiui“, kurį taip ir norisi pavadinti poetiniu... O pagrindinį vaidmenį sukūręs Vaidas Vyšniauskas atvirauja pokalbyje „Status quo mene nebūna“ (kalbina Jūratė Katinaitė).
Baletas. Kas naujo šiame fronte? Naujas spektaklis – „Barbora Radvilaitė“, naujas vardas tarp LNOBT choreografų – Anželika Cholina (nors veikiau tai jos sugrįžimas į nacionalinę sceną po 15 metų pertraukos). Žurnale šios naujienos išsilieja į choreografės interviu „Barbora Radvilaitė – lyg meilės stebuklas“ (kalbina Agnė Biliūnaitė).
Kaunas. Laikinoji sostinė šiuo metu flirtuoja su Egiptu ir britų popmuzikos guru (Asta Mikelevičiūtė „Pirmą kartą Lietuvoje – mitinė Aidos ir Radameso meilės istorija pagal Eltoną Johną“), į pagalbą pasitelkus režisierių Vytenį Pauliukaitį (pokalbis „Kol kas faraonai mums palankūs“).
Klaipėda: šis tas apie Henry’o Purcello operos „Didonė ir Enėjas“ premjerą uostamiesčio Muzikiniame teatre, XIV tarptautinį operos ir simfoninės muzikos festivalį „Muzikinis rugpjūtis pajūryje“ ir Respublikinį jaunųjų talentų festivalį.
Ir vėl Vilnius. Vokiečių operos kritikas Borisas Kehrmannas gvildena „Šiuolaikinio teatro Lietuvos operos scenoje“ apraiškas (kokias – sužinosite pavartę žurnalą).
Susitikimai: su puikiąja mūsų scenos Čio Čio San – Irena Zelenkauskaite (Justa Adomonytė-Šlekaitienė, „Irena Zelenkauskaitė. Portreto eskizas“), danų ir jau beveik britų operos ir kino režisieriumi Kasperiu Holtenu („Nesirūpinu dėl operos ateities, ji šviesi“). Taip pat žurnale – akimirkos iš „Bravissimo“ 5-ojo gimtadienio, operos ir baleto gyvenimo įvairenybės, teatrinis kryžiažodis ir daug naudingos informacijos apie tai, kas, kada ir kur vyks ne tik Vilniaus muzikinėje padangėje.
Kviečiame skaityti!