Vengrų kino savaitė

7MD informacija
Balandžio 29 d. Vengrijos ambasada kartu su Vilniaus tarptautiniu kino festivaliu „Kino pavasaris“ „Skalvijos“ kino centre pristatys vengrų kino savaitę. Jos programoje – septyni vaidybiniai filmai. Jie jau buvo rodyti anksčiau – „Kino pavasario“ ir Kino komedijų festivaliuose, bet šįkart įėjimas į visus seansus bus nemokamas.

Savaitę (balandžio 29 d. 19 val.) pradės Gergely Fonyó komedija „Pagaminta Vengrijoje“ („Made in Hungária“, 2009). Tai istorija apie jaunuolį Mikį, kuris 1963 m. su tėvais grįžta iš JAV į komunistinę Vengriją. Amerikietiškas jaunuolio akcentas bei ekscentriška apranga patraukia ne tik valdžios dėmesį, bet ir kelia įtarimą jaunuolio draugams. Kad susigrąžintų jų pasitikėjimą, jaunuolis imasi roko muzikos. Pats režisierius filmą vadina pusiau biografiniu, nes septynerius metus gyveno Los Andžele, o vėliau turėjo grįžti į Vengriją.

 

Balandžio 30 d. 19 val. bus rodomas Nimródo Antalio filmas „Kontrolieriai“ („Kontroll“, 2003). Veiksmas nukels į Budapešto požeminį pasaulį – metro, kuriame, kaip ir ant žemės, verda gyvenimas. Dar čia gyvena metro kontrolierius terorizuojantis bėgikas bei paslaptingas žudikas maniakas, stumdantis keleivius po atvažiuojančiais traukiniais. 2003-aisiais filmas buvo atrinktas į Kanų, Karlovy Varų, Pusano, Edinburgo, Monrealio, Vankuverio kino festivalius bei gavo ne vieną apdovanojimą.

 

Gegužės 1 d. 19 val. kriminalinę dramą „Žagsėjimas“ („Hukkle“, 2002) ir gegužės 2 d. filmą „Taksidermija“ („Taxidermia“, 2006) pristatys abiejų režisierius Györgis Pálfis. Karjerą jis pradėjo kurdamas eksperimentinius filmus. Režisūrą baigė Budapešto teatro ir kino akademijoje. Tarptautinio pripažinimo sulaukė jau pirmas Pálfio filmas „Žagsėjimas“, jis apdovanotas Europos kino akademijos Metų atradimo prizu. Čia režisierius stebi vienos mažos kaimo bendruomenės gyventojus (ir žmones, ir gyvūnus). Tai nuolat žagsintis senas vyras, piemenė ir jos avys, sena moteris, turinti neaiškių kėslų, vestuvių dainininkai ir t.t. Nors, rodos, filmas lipdomas iš literatūrinių miniatiūrų, jas visas sieja bloga nuojauta ir žmogžudystės motyvas.

 

Juodo humoro komedija „Taksidermija“ susilaukė kontroversiškų nuomonių ir taip pat apkeliavo daugybę festivalių. Kai kurie vengrų kritikai teigė, kad žiūrint šį filmą svarbus ne išlavintas estetinis jausmas, o stiprus skrandis. Istorija papasakos apie tris šeimos vyrų kartas. Kiekvienas jų turi gana perversiškų pomėgių, kurie ir nulemia jų likimus.

 

Gegužės 3 d. 19 val. bus parodyta Lajoso Koltai drama „Likimo atstumtas“ („Sorstalanság“, 2005). Lajosas Koltai – garsus kino operatorius, 1999 m. pelnęs Europos kino akademijos apdovanojimą geriausiam operatoriui už Giuseppe’s Tornatore filmą „Legenda apie pianistą“ ir nominuotas „Oskarui“ už kitą Tornatore filmą „Malena“.

 

Lajoso Koltai režisuotas „Likimo atstumtas“ remiasi autobiografiniu vengrų rašytojo, Nobelio premijos laureato Imre’s Kerteszo romanu. Tai pasakojimas apie žydų kilmės jaunuolį, kuris išgyveno Aušvico ir Mauthauzeno koncentracijos stovyklas, tačiau grįžęs namo geresnio gyvenimo ir ramybės neberanda. Režisierius klausia, ar išgyvenęs karą žmogus gali vėl būti laimingas?

 

Gegužės 4 d. 19 val. bus parodyta debiutuojančio režisieriaus Árono Mátyássy drma „Prarasti laikai“ („Utolso Idok“, 2009), rodyta konkursinėje pernykščio „Kino pavasario“ programoje. „Prarasti laikai“ nukels į 1997 metus, į kaimelį prie Vengrijos sienos, kur bedarbis mechanikas gyvena su autiste seserimi (vaidmenį atliko režisieriaus žmona). Kai neįgalią merginą išprievartauja nepažįstami vyrai, o policija vilkina tyrimą, jaunuolis nusprendžia pats imtis keršto.

 

Gegužės 5 d. 19 val. vengrų kino savaitės programą pabaigs Krisztinos Godos istorinė drama „Meilė laisva“ („Szabadság, szerelem“, 2006). Filmas buvo sukurtas Vengrijos revoliucijos penkiasdešimtmečiui paminėti, tad pinigų jam nepagailėta. Tai akivaizdu jau nuo pirmųjų filmo minučių, ypač stebint specialiuosius efektus. Istorija nukels į 1956-uosius, sukilimo išvakares. Audringų įvykių fone įsiliepsnoja meilė tarp vienos sukilimo iniciatorių, aktyvistės studentės Viki ir Vengrijos vandensvydžio rinktinės lyderio Karčio.

 

Sukilimas buvo numalšintas, žuvo daugiau nei 2 500 vengrų ir apie 700 sovietų armijos karių. Tačiau tais pačiais metais vyko ir Melburno olimpinės žaidynės, kur vengrų vandensvydininkai įveikė Sovietų Sąjungos rinktinę. Tai buvo kova ne tik dėl medalių, bet ir dėl laisvos Vengrijos. Šie metai praminti kruviniausiais ir olimpinių žaidynių istorijoje, nes dėl nuožmios komandų kovos baseino vanduo nuo kraujo nusidažė raudona spalva. Žiūrovai karštai palaikė vengrus, o likus vos minutei iki rungtynių pabaigos jos buvo nutrauktos baiminantis riaušių. Vengrai tuomet iškovojo aukso medalius, tačiau nė vienas rinktinės narys į Vengriją nebegrįžo.

 

Parengė Santa Lingevičiūtė


 

 

© "7 meno dienos". Visos teisės saugomos.