Su meile... „Liepos“
Nuaidėjus turbūt dėl jaudulio kiek nedrąsiems pirmiesiems atlikėjų balsų sąskambiams, salėje bematant pasklido moterišku trapumu, namų šiluma bei jaukumu tvyranti atmosfera, išlikusi per visą koncertą. Efektingai atlikta G. Svilainio ir S. Žlibino daina „Tavo akys“ palydėjo į teatralizuotą kelionę po moters vidinį pasaulį. Visi trylika kūrinių tarsi interpretavo tik moteriai būdingus jausmus, viltis, išgyvenimus. Net ir programos struktūra buvo sudaryta taip, lyg nuosekliai pasakotų meilės, gėrio, grožio ir romantikos kupiną gyvenimo istoriją. Lietuvos chorinio meno atlikėjų padangėje ypač gerbiama „Liepų“ vadovė ir dirigentė Audronė Steponavičiūtė-Zupkauskienė valdingai, ryžtingai inspiravo chorisčių menines nuotaikas, kūnui laisvės suteikiančius judesius bei visa apimančios meilės gyvenimui, muzikai, dainai dvasingumą. Išties sveikintinas sprendimas, suteikiantis galimybę individualiai atsiskleisti kai kurioms būtent šio kolektyvo dainininkėms tuose kūriniuose, kuriuose yra solo partijos. Toks paskatinimas suteikia kiekvienai asmenybei brandesnį atsakomybės bei pasitikėjimo savimi supratimą.
Maloniai nustebino vienos iš chorisčių šokiai skambant L. Abario ir J. Erlicko dainai „Širdis“ bei B. Kaempfert, Ch. Singleton, E. Snyder kūriniui „Strangers in the Night“. Choreografijos miniatiūrų scenarijus šiuo atveju puikiai atitiko muzikinių kompozicijų tematiką, romantiškai nostalgišką nuotaiką. Koncertmeisterės Loretos Barzinskaitės- Kuliešiuvienės profesionalūs akompanavimo įgūdžiai „Liepoms“ padėjo charakteringai, užtikrintai pateikti tikriausiai vieną geriausių šios programos atlikimų.
Iškalbingame ir itin jautriame koncerte netrūko įvairaus pobūdžio efektų, kurie žadino klausytojų budrumą bei vaizduotę. Ypatingo gyvybingumo chorui suteikė G. Lafarge’o kūrinio „Muzikinė dėžutė“ choreografija, sukūrusi dėžutės, kuriai sukantis sklinda muzika, įvaizdį. Išraiškingai atrodė nuotraukos dainininkių rankose skambant R. Baranausko ir V. Mačernio dainai tango ritmu „Pajūrio vaikai“, joje, beje, buvo ir daugiausia solisčių. Choro dainavimo technikos meistriškumas atsiskleidė atliekant V. Barkausko jaun. ir V. Barkauskienės „Senos gatvės“ kompozicijos akordus – itin sudėtingos ritmikos bei harmonijos, su džiazo elementais. Tačiau ir tuomet atlikėjų kūno kalboje buvo regima ir juntama laisvė, dainavimo džiaugsmas. „Liepų“ interpretuojamas R. Rodgerso „Edelweiss“ iš kino filmo „Muzikos garsai“ suskambėjo ypač jautriai, o optimizmo dozę bei šypsenų virtinę sukėlė kelių chorisčių skaitomas Ch. Chaplino kūrinio „Smile“ teksto vertimas ir nuotaikinga muzika. Neblogai pavyko taip pat ir G. Kalino harmonizuotos lietuvių liaudies dainos „Bijūnėlis“ bei J. Kerno ir O. Hammersteino „Can’t Help Lovin’ Dat Man“ atlikimų sumanymai.
Vakaro kulminacija tapo ir geriausią klausytojų įvertinimą itin gausiomis ovacijomis pelnė efektingas, teatrališkas, ekspresyvus N. Telfer kūrinio „Bay Dooka“ atlikimas. Ne menkesnio publikos susižavėjimo sulaukusį spiričiuelį „Ride the Chariot“ „Liepoms“ teko atlikti net du kartus: vieną, matyt, publikai, o kitą – sau ir publikai, nes koncerto pabaigoje atlikėjas apėmė taurumo ir vidinio sielos pakylėjimo būsena.
Vertėtų pagirti Vilniaus moterų choro „Liepos“ dainininkes ir ypač meno vadovę Audronę Steponavičiūtę- Zupkauskienę bei chormeisterę Skirmantę Balčiūnaitę už gaiviai, jaunatviškai skambančių balsų balansą sopranų ir altų partijose, tai yra ypač svarbu siekiant profesionalumo. Taip pat neliko nepastebėtos ir puošnios sceninės aprangos detalės, suteikusios individualaus žavesio.
Idėja surengti vakarą „Liepos kitaip“ išties įdomi ir originali. Su dėkingumu ir pačiais geriausiais linkėjimais lauksime tolimesnių choro žingsnių profesionaliosios muzikos kelyje.