7 meno dienos

Šis pamąstymas – tai ne duoklė šiandieninėms nuotaikoms, ne pataikavimas tam tikro momento nuotaikai, jis išplaukia iš didelio rašytojo kūrybos esmės, kai dar praėjusio amžiaus 7-ajame dešimtmetyje pasirodė nuostabi poetinė dramaturgija – trilogija „Mindaugas“, „Mažvydas“, „Katedra“, padariusi esminį poveikį plėtojant socialinės dramaturgijos žanrą daugelyje buvusių tarybinių nacionalinių literatūrų.

Išties, tai, kas didinga, matosi iš toli: Justinas Marcinkevičius apibrėžė tada tris pačias svarbiausias idėjas, galinčias užtikrinti tautos ir tikro nacionalinio valstybingumo egzistavimą bei raidą: valdovas ir teritorija; kalbos, suvienijančios tautą, paslaptis; tikėjimas ir dvasia. Tai ne abstraktūs valstybingumą išlaikantys kalnagūbriai, ne išprotautos schemos, tai buvo iškentėta pačia istorija, taip pat ir Lietuvos.

Reikia pripažinti ypatingą rašytojo įžvalgumą: tai neturi nieko bendro su žaidimu imituojant nepriklausomybę, tai ne savimeiliška euforija ar spekuliatyvus savęs aukštinimas, vyraujantis dabar daugelyje buvusios SSRS valstybių: rašytojas pabandė pateikti blaivią kritišką savo praeities analizę vardan ateities, kuri šiandien – tokia objektyvi pranašiška Justino Marcinkevičiaus kūrybos realybė – tapo esatimi.

Lietuvių tauta gali didžiuotis savo didžiu sūnumi.

Čingizas Guseinovas

P.S. Mes buvome pažįstami su Justinu Marcinkevičiumi, ne kartą buvome susitikę tais senais laikais, turėjome atvirų pokalbių, apie kuriuos reikėtų parašyti. Rašytojo kūryba sudaro vieną iš svarbiausių turinio prasme dalių mano skaitomame paskaitų kurse (buvusios SSRS tautų literatūros ir dabartinės Rusijos literatūros) Maskvos valstybiniame universitete.

Gedžiu – tebūnie lengva žemė išėjusiajam.

ČINGIZAS GUSEINOVAS – žinomas azerbaidžaniečių rašytojas, istorinių romanų autorius, literatūrologas, profesorius, Korano tyrinėtojas. Jo kūrinių yra išversta ir į lietuvių kalbą.