Išgirdus šių muzikantų vardus, tūkstančiams melomanų prieš akis iškyla bene garsiausias įrašų kompanijos ECM albumas, iki šiol parduodamas milijoniniais tiražais. Bendras Jano Garbareko ir „The Hilliard Ensemble“ muzikinis projektas - tai derinys, prieš 17 metų stulbinama komercine sėkme įrodęs, kad masinį susidomėjimą gali sukelti ne tik popmuzika.
Pasaulinio garso saksofonininko Jano Garbareko improvizacijose išsiliejantis Norvegijos fiordų grožis ir didingumas bei mistiką ir amžinybės dvelksmą atverianti Hilliardo ansamblio giedama viduramžių ir renesanso muzika čia susijungia į nuostabų skambesį.
1994 m. šių muzikos garsenybių išleistas albumas „Officium“ iškart buvo parduotas daugiau kaip 1,5 milijono tiražu ir pelnė daugybę apdovanojimų. Didžiulė šio albumo sėkmė paskatino muzikantus kurti naujus bendrus projektus - 1999-aisiais ECM išleido panašaus pobūdžio albumą „Mnemosyne“. O visiškai neseniai, 2010 m. spalį, Janas Garbarekas ir Hilliardo ansamblis tarsi grįždami į pradžią parengė ir išleido pirmojo albumo dvasiai artimą projektą „Officium Novum“. Su šiais projektais muzikantai yra surengę daugybę turų ir šimtus koncertų visame pasaulyje.
Džiazo saksofoninkas Janas Garbarekas vertinamas už nuostabaus grožio saksofono tembrą ir stebuklingą jo skambesį. Tarptautinę karjerą jis pradėjo 1970 m., pasirašęs sutartį su vokiečių prodiuserio Manfredo Eicherio vadovaujama įrašų firma ECM ir išleidęs puikų albumą „Afric Pepperbird“. Nors saksofonininkas muzikavo ir nemažai koncertavo su tokiais džiazo meistrais kaip klavišininkas Chickas Corea ir trimitininkas Donas Cherry, labiausiai Janą Garbareką išgarsino bendradarbiavimas su neprilygstamu amerikiečių pianistu Keithu Jarretu. Džiazo klasika laikomi tokie ECM išleisti jų albumai kaip „My Song“ ir „Belonging“. 1980 m. Janas Garbarekas subūrė savo grupę ir ši greitai tapo labai populiari, čia yra groję tokie meistrai kaip gitaristai Billas Frisellas ir Davidas Tornas. Jano Garbareko muzika kiek orientuota į vadinamąjį world music stilių, kai įkvėpimo semiamasi įvairių kultūrų, epochų ir kraštų muzikoje. Tad nereikėtų stebėtis jo įrašų radus ne tik džiazo, bet ir klasikos bei populiariosios muzikos sąrašuose. Garbareko polinkis neužsidaryti džiaze paskatino prieš keliolika metų - staiga kilus atgimusio domėjimosi grigališku choralu bangais - imtis bendro projekto su neprilygstamu senosios ir naujosios muzikos interpretatoriumi Hilliardo ansambliu.
Po praėjusių metų sėkmės, kai kartu su Nacionaliniu operos ir baleto teatru buvo surengti Niujorko filharmonijos orkestro ir pianisto Jevgenijaus Kissino koncertai, „Vilniaus festivaliai“ tęsia Metų išskirtinių koncertų seriją - be šio koncerto, 2011 m. Vilniuje numatoma surengti dar kelių klasikinės muzikos įžymybių pasirodymus.
„Vilniaus festivalių“ inf.