Po penkerių metų pertraukos Kauno filharmonijoje surengtas choro koncertas buvo paženklintas net keliais svarbiais įvykiais – neseniai minėtu 40 metų jubiliejumi bei naujuoju choro kūrybinės veiklos etapu, prasidėjusiu pernai, kai kolektyvui buvo suteiktas valstybinio choro vardas.
Atversdamas naujuosius istorijos puslapius, kartu pažvelgdamas ir į nueitą kelią, choras tą vakarą klausytojams dovanojo išties turiningą ir spalvingą programą, kurioje darniai susiliejo įvairių epochų ir žanrų kūriniai. Pirmoje koncerto dalyje skambėjo religinė muzika. Programą pradėjo J.S. Bacho motetas „Singet dem Herrn ein neues Lied“ dvigubam chorui, palydimas basso continuo kartu su fagotininku Alfonsu Ančerevičiumi bei violončelininku Sauliumi Lipčiumi.
Būdamas aktyvus lietuvių chorinės muzikos skleidėjas, valstybinis choras „Vilnius“ šiame koncerte klausytojams pateikė ir premjerą – Vytauto Miškinio itin dvasingą, pripildytą vilties ir skaidraus skambesio kūrinį „Septynios advento antifonos“. Nors kompozicija sukurta 2003 m., iki šiol Lietuvoje buvo atliktos tik kelios dalys. Valstybinio choro „Vilnius“ programoje nuskambėjęs visas kūrinys pagrįstas dviejų chorų dialogu, glaudžiu muzikos ir liturginio teksto ryšiu, taip pat choro dainininkų skaitomu lotyniško teksto vertimu.
Bene pirmą kartą Lietuvoje klausytojai išgirdo ir kitą religinį, nepaprastai melodingą, subtilaus grožio F. Mendelssohno-Bartholdy „Ave Maria“. Tai romantinės muzikos kūrėjo opusas, sukurtas penkiolikai balsų, tenorui solo ir vargonams. Koncerto metu tenoro partiją giedojo choro artistas Paulius Bagdanavičius, vargonais grojo Dainius Jozėnas. Galbūt dėl gausios choro balsų sudėties ši, nors ir nepaprastai graži, giesmė yra atliekama gana retai, nėra įsitvirtinusi chorų repertuare.
Antrąją koncerto dalį choras pradėjo kūriniu, tapusiu viso vakaro kulminacija – kompozitoriaus Giedriaus Kuprevičiaus kantatos „Pagonių giesmės“ naująja versija. 1969 m. parašytas kūrinys ne vieną dešimtmetį skamba koncertų salėse, yra itin mėgstamas publikos bei muzikantų, skirtas atlikti chorui, sopranui, skaitovui ir orkestrui. Pernykštis valstybinio choro „Vilnius“ 40 metų jubiliejus kaip tik ir paskatino kompozitorių parašyti naują šios kantatos versiją. Vietoj orkestro autorius įvedė styginių kvartetą, klavišinius, elektrinę ir bosinę gitaras bei mušamuosius. Kauno filharmonijoje „Pagonių giesmės“ naujai atgimė kartu su valstybiniu choru „Vilnius“, Lietuvos nacionalinės premijos laureatu Čiurlionio kvartetu, Tomo Leiburo instrumentine grupe, soliste Laima Česlauskaite (sopranas), Tomu Juzeliūnu (skaitovas).
Kompozitorius G. Kuprevičius, vertindamas naująją versiją, kalbėjo: „Šios kantatos atlikimas man apskritai išties yra labai brangus. Ankstesnis, 1969-ųjų variantas tapo mano pirmuoju nemažos apimties darbu baigus kompozicijos studijas pas prof. Eduardą Balsį. Kartu šis kūrinys buvo ir etapinis, nes jame išbandžiau savo galimybes chorinės muzikos srityje. Šiame cikle mane domino galimybė chorą parodyti šiek tiek kitokį, nei mes buvome įpratę girdėti romantinėje muzikoje, norėjau, kad jame atsirastų ritminis pradas. Tuo metu buvau itin didelis grupės „The Beatles“ mėgėjas, tai atsispindi ir to laikotarpio kūryboje, kuri persisunkusi bigbitinės muzikos elementais, įvairiais posūkiais, atsiradusiais iš popmuzikos. Jei kas giliau panagrinėtų muzikines slinktis, pamatytų, kad kai kurie kantatos motyvai vėliau panaudoti ir 1972 m. Juozo Grušo spektaklio „Barbora Radvilaitė“ finalinėje muzikoje bei 1999 m. sukurtoje operoje „Karalienė Bona“. Naujoje kūrinio redakcijoje siekiau įvesti simforoko skambėjimą panaudojant styginių, gitaros ir mušamųjų derinį. Daugiau kaip prieš dvidešimt metų choras „Vilnius“ yra atlikęs ir ankstesnę kantatos versiją. Džiaugiuosi choro skambesiu, minkšta vakarietiškos kultūros maniera. Lietuvoje yra labai nedaug chorų, kurie sugeba išvengti forsavimo, rėksmingumo. Povilas Gylys – reiklus muzikantas, tad jo darbo rezultatai būna visuomet šaunūs. Linkėčiau šiam chorui sėkmingai gyvuoti net ne vieną, o dar mažiausiai tris keturiasdešimtmečius.“
Veržli, dinamiška ir ekspresyvi naujoji „Pagonių giesmių“ versija tapo tam tikra jungtimi tarp klasikinio žanro kūrinių ir koncerto pabaigoje nuskambėjusių Lotynų Amerikos saulėtų, ritmingų kompozicijų. Čia choras žaismingai ir temperamentingai atliko penkias dainas iš programos „Lotynų Amerikos melodijos ir ritmai“, parengtos kartu su perkusijos grupe „Giunter percussion“. Praėjusių metų rudenį užsimezgusi muzikantų draugystė su choru dažnai paįvairina ir praturtina choro koncertus, suteikia naujo, spalvingesnio skambėjimo chorinei muzikai.
Sudėtinga ir įvairi koncerto programa su nelengvais techniniais ir interpretaciniais niuansais dar kartą paliudijo valstybinio choro „Vilnius“ profesionalumą, muzikinį lankstumą, savitą interpretacinį braižą.