Pėdsekio hipotezės

Monika Krikštopaitytė
Imituodama parodos struktūrą (kai greta iškabinti tarpusavyje nesusiję skirtingų autorių kūriniai) ir grafikos preso darbą, mintis išdėstysiu atskiromis tezėmis.


Apie grafiką

 

Dabarties grafikai nebeužtenka būti tik grafika, išoriškai ji atrodo kaip tapyba, skulptūra, objektas (ritualinis, kasdienis, meno), instaliacija, videodarbas ir kt.

 

Su tradicija dabarties grafiką sieja atspaudo įspaudimo, perkėlimo veiksmas.

 

Sąlytis su materialumu ne tik netrukdo grafikai išlikti aktualia meno forma, bet kaip tik dar ir padeda išsaugoti neverbalinio suvokimo galimybę.

 

Prisilietimo, palietimo, spaudimo, atsispaudimo, prispaudimo, pėdsakų palikimo ir jų skaitymo, negalėjimo pasiekti, įbrėžimo, sužeidimo, užgriuvimo, atspindėjimo ir kiti tokio tipo veiksmai aprėpia daugybę, o gal net visus galimus pasaulio santykius.

 

Galimybė reikšti daiktų ir dalykų santykius yra grafikos nemarumo garantas.

 

Dėl savo priklausomybės nuo veiksmo grafika yra artima šokio menui.

 

Kol žmogus turi kūną, tol šokis liks aktualus, taigi ir grafika.

 

Reliatyvia prasme visas gyvenimas, net virtualus, yra paremtas grafikos logika, nes kiekvienas veiksmas turi pėdsaką.

 

Grafika veiksmažodžius verčia daiktavardžiais ir atvirkščiai.

 

Kartais grafikoje svarbiau ne jos kūnas, o intelektas, juk jai tik vienas žingsnis iki grafikų, lentelių, schemų ir kitų abstrakčių dalykų vaizdavimo.

 

Raidės ir rašymas kilo iš grafikos.

 

Perkėlimo veiksmas turi transcendentinio dvelksmo, apie kurį mėgsta kalbėti Alfonsas Andriuškevičius (lygiai kaip ir punktais dėstyti mintis).

 

Apie parodą

 

Kasmet nuo 1995 m. vykstanti paroda būdavo panaši į Dailininkų sąjungos grafikos sekcijos narių surašymą ir naujos hierarchijos grafikų „gentyje“ nustatymą prizų būdu.

 

Šiemet „Estampas '10“ panašus į galerijos „Kairė-Dešinė“ metų veiklos auditą.

 

Ši paroda anksčiau ir dabar buvo aktualiausia kaip naujų jaunų grafikų pasirodymo vieta.

 

Geros vietos debiutui vardą paroda išsaugo, nes praėjusių ir užpraėjusių metų debiutantų darbai taip pat gerai atrodo ir šiemet.

 

Galerijoje dirbančių menotyrininkių ir pakviestos komisijos (Rimvydas Kepežinskas, Aistė Paulina Virbickaitė, Jurga Minčinauskienė, Kristina Kleponytė-Šemeškienė) kuruota paroda šiemet atrodo įdomesnė, vientisesnė nei tuomet, kai ji būdavo stichiškai susiklostanti.

 

Kadangi kuravimas šiuo atveju paremtas tik kokybės filtru, o ne idėja, jis neturi turinio primetimo poveikio.

 

Galima susidaryti įspūdį, kad galerija orientuojasi į grafikos meną, bendraujantį su dabartimi.

 

Iš ekspozicijos matyti, kad retas viduriniosios kartos grafikas išsitenka grynai grafinėje raiškoje.

 

Jauniausieji dar bando išsitekti stengdamiesi pelnyti dėmesį ir pagarbą kantrumu, tačiau ir jie nejučia išplečia raišką papildomais dėmenimis (neoninė lemputė, popieriaus lankstymas ir kt.).

 

Dirbantys grynai tik su forma pralaimi gebantiems apmąstyti ir teigti turinį ar gaminti jį iš formos struktūros pakeitimų.

 

Parodose dėmesį prikausto asmenybės, turinčios, ką pasakyti (ne tik apie save).

 

Noras kalbėti apie svarbius dalykus pagal paklausą, bandant suvaidinti jų aktualumą, atrodo dirbtinai.

 

Šių metų nominacijos (už meilę Kęstučiui Grigaliūnui, už grafikos ekologiją Matui Dūdai, už geografiką Rūtai Spelskytei, už įsisenėjusią ligos formą Giedriui Jonaičiui) yra grynai simbolinės ir primena kolegišką patapšnojimą per petį.

 

Tik Linui Blažiūnui skirta nominacija (už sėkmingą debiutą) yra tikslinga ir nekelia abejonių nominavimo prasmingumu apskritai.

 

Parodoje nedalyvavo nemaža dalis svariai kuriančių grafikų ar nuo grafikos atsispiriančių menininkų (Irma Balakauskaitė, Eglė Vertelkaitė, Eglė Kuckaitė, Inga Dargužytė, Lida Dubauskienė ir kt.).

 

Brandūs kūrėjai, kurie vis dėlto nusprendė dalyvauti, tai darė daugiau formaliai - pristatė jau matytus darbus iš buvusių parodų.

 

Peršasi išvada, kad kasmetinis „Estampas“ (profesionaliai atrinkta ir solidžiai pristatyta paroda) galėtų tapti grynai ateinančios grafikų kartos scena, nes juk dėl jų ten einama, o ir mažiau dramų būtų atrenkant.

 

Paroda veikia iki sausio 29 d. VGMC galerija „Kairė-dešinė“ (Latako g. 3, Vilnius) dirba antradienį-penktadienį 11-18 val., šeštadienį 11-15 val.


© "7 meno dienos". Visos teisės saugomos.