Well put, sir, well put. I'll cterainly make note of that.

You've hit the ball out the park! Inceridble!

Wonderful explanatoin of facts available here.

visu obuoliu neteko radauti, bet straipsnio autore matyt dar kaba ant to paties medzio

Apmaudu, kad dar ir dabar šis žmogus, vienas aktyviausių lietuvių muzikinės kultūros sovietinimo darbininkų, lietuvių muzikos istorijos falsifikuotojas, kurio atkartojamas mintis (deja) dar gali girdėti tariamas dabarties studentų lūpomis, pelno tokią pagarbą, o ne sveiką kritiką. Prisiminus jo paskaitas, dar ir dabar užplūsta beviltiška nykuma...

Destytoju - absoliuciu nuliu - tebera. Stai, kas
blogiausia! Uzjauciu esamus studentus.

Gaudrimas automatiskai pasiimdavo i savo klase visius gabiausius studentus. Ilgai buvo katedros vedejas ir buvo visagalis. Daugiausia ka jis reguliavo studentui - tai diplominio darbo temos parinkima. Daugiau nieko rimtesnio pasiulyti neistenge. Tiesiog absoliuciai nieko. Kiekvienas mokesi ir rase kaip sugebejo ir ismane. Todel mintis, kad "koks mokytojas, tokie ir obuoliai" is esmes neteisinga. Obuoliai buvo kiekvienas kitoks, individualus ir tai priklause nuo pastangu, smalsumo, talento, intelekto, noro mokytis ir daugybes dalyku. Ta prasme nors Gaudrimas turejo didziausia specialybes klase, jis nebuvo joks mokytojas. Nes nieko nemoke ir neismoke, net ir darbuose neko netaise, nieko nepasiule ir net neistenge kazka profesionaliai patarti. I mokiniu samone absoliuciai nieko neispaude. Tiesiog - nulis. Kazkokios ideologines priespaudos is jo puses nelabai jautesi, ypac jei studentas buvo stiprus ir savarankiskas. Jis nelabai driso kazka jam primesti.

koks mokytojas tokie ir mokiniai

daugiau tokiu gaudrimu ir musu ne tik muzikologijos bet is musu akademijos liks tik slapia vieta

Kaip bebūtų, bet intensyvaus mūsų muzikinės kultūros sovietinimo darbo, pradėto tuo tikslu atsiųstos "misionierės" Zinaidos Kumpienės, netruko imtis būtent Juozas Gaudrimas. Sunku spręsti, kiek jis tuo nuoširdžiai tikėjo, o kiek veikė karjeristo kaukė. Kaip būdinga vidutinybėms, turėjo polinkį uzurpuoti sritį, kurion pateko ne be aukštųjų marionetinės valdžios kabinetų "palaiminimo". Bene tai ir buvo tvirčiausi jo gyvenimo žingsniai.

kiek galima si zema ir niekinga zmogu kelti ant pjedestalo? Atrodo, kad muzikai neturi jokios savigarbos ir vertybiu, taip puoseledami sovietmetyje oficioziskai sukurtus absurdiskus mitus. Muzikologijos pagrindejas - kurgi ne! Tiksliau butu pasakyti lietuviu muzikos istorijos falsifikatorius. Kiek girdejau buvo uolus kolaborantas su kiekviena valdzia - ne tik juodasimtiskiausias sovietininkas, bet ir per kara ne kaip reiskesi... Klastingas ir juodziu juodziausias zmogus. O kaip destytojas - visiskas nulis.

Ačiū straipsnio autorei už atmintį, menančią ne tokią tolimą praeitį ir į istorijos lapus įrašiusią gražias ir teisingas mintis apie lietuvių muzikologijos pagrindėją. Juk visas muzikologijos žiedas (gerai, kad išvardinot) išugdytas prof. J. Gaudrimo. Džiugu, kad Jums nesutrukdė pasitaikantys prieštaringi šio žmogaus vertinimai ir Jūs suteikėt galimybę skaitytojams susipažinti su labai nuoširdžiu, geranorišku žmogumi, taip gražiai atsiliepiančiu apie Jo gyvenimo kelyje sutiktus menininkus.

Aciu, Jurate, uz meile savo mokytojui ir muzikologijai. Gaudrimas buvo inteligentiskas, minkstas zmogus, taciau nieko neismoke. Nes ir pats ne ka mokejo. Bet pradzia daznai buna butent tokia. Vistiek gerai, kad eme organizuoti, kaupti zinias, rasyti. Turime jam atiduoti pagarba.