Savokas nuo ne savoko skrisaii pagal ką? Pagal demagoginį laisvės apibrėžimą? Rusų kova su savokais tai kova už laisvę nuo Nuo ko? Nuo ponų? Eee, tiktai tampam ponu pačiam? Mlia, o kas darbus dirbs, kai visi ponais bus? Nemanau, kad viskas yra bent kiek taip. Žmogų, kuris vertina savo darbą (fiziškai rankomis pagamintą detalę) niekinti už tai, kad jis nesiima verslo?! Truputį į lankas? Ponai blogai, vergai blogai betgi be jokios hierarchijos kas bus? Anarchija! O! Va anarchistai tai ne savokai! P.S. Visada po tokių pavarymų ant savokų sekantis žingsnis būna kokia nors tolerastija. Tipo, jūs, seni savokai, dvasios vergai, nesuprantat, koks gėris yra laisvė ištvirkti. Net, sakyčiau, dėsningai taip būna. Kiek pamenu mūsų istoriją.

That saves me. Thanks for being so snesilbe!

pagarba autorei.aciu!

geras tekstas, nostalgiškas, tokiems 40-mečiams kaip aš sukeliantis daugybę vaizdinių ir prisiminimų. Labai vilnietiškas. Dėk, dėk septyndienmeni tokias sąmones...

yra takiame laike taškų, iš kurių susidėstom kiek tvaresnę sau būtį. puikus tekstas gruodžiui

to pu> kam Jūs čia taip išsiardėt? Narušytės tekstai tiesiog kitokie nei andriušio. A.A. savaip. A.N. savaip. Mane tai veža jos žodžio tekėjimas, išmintis, ramybė, nors ir kalba apie labai kritinius gyvenimo momentus kartais. Jei lyginti su šokiu, A.N. šoka valsą, A.A. flamenco arba išvis daro jogą.

kuo vis dėlto unikalus andriušis, jis net kai apie savo spuogą rašo, gaunasi literatūra, kai narušytė pradeda lietis, vis tiek gaunasi neskani bytavucha ir susireikšminimas, argi taip svarbi ar pro virtuvės langą žiūrėta, ar ne pro virtuvės, reikėjo dar prirašyti, kad tuo metu virtuvėje čirškinai sugedusius lašinius ir nosį rietė svylančių taukų dokas, arba kad tuo metu buvo kemšami vėdarai, valomi kiaulės žarnokai ir atitinkamas kvapas buvo įsigėręs visame bute... daugiau autentiškumo būtų. septynmeni, nedėkite tokių patetiškų nesamonių

Priminė man Maceinos žodžius, kad svarbiausia savo laike yra prasmingai trukti. Ačiū už gražų ir prasmingą esė.

Koks tikslus, "pamukiskas" tekstas.

Puikus straipsnis. Nors laiko ir nėra, bet jis visus paliečia. Mūsų atsargos kaip smėlio laikrodyje senka, o tas smėlio kauburėlis kelionės pabaigoje laukia visų be jokių išimčių...