Ką galima rasti paveiksle?

Jonas Ūbis
Kultūringi žmonės žino, kad tas Rembrandto paveikslas, kurio istoriją pasakoja Peterio Greenaway‘aus filmas „Naktinis budėjimas“ (BTV, šįvakar, 17 d. 23.30), vadinasi „Naktinė sargyba“.

2007 m. pasirodęs Greenaway‘aus filmas nukels į 1642-uosius. Tai buvo lemiami olandų tapytojo Rembrandto gyvenimo metai. Per trumpą laiką iš įžymybės jis virto paprastu vargšu. Nenujausdamas nieko bloga, įkalbėtas nėščios žmonos Saskijos, Rembrandtas sutiko nutapyti grupinį šaulių kuopos karininkų portretą, kuris vėliau buvo pavadintas „Naktinė sargyba“. Tapydamas paveikslą Rembrandtas supranta, kad įtakingi Amsterdamo pirkliai rengia sąmokslą ir planuoja perimti turtingiausio tuomet Europos miesto valdžią. Gilindamasis į paslaptį, Rembrandtas atveria siaubingą šaulių įvykdytą nusikaltimą. Gimus ilgam lauktam sūnui, Rembrandtas nusprendžia atskleisti tiesą apie žudikus. Visos nuorodos į nusikaltimą yra paveiksle. Akylas žiūrovas pamatys jame Amsterdamo aukštuomenės paslaptis ir supras jos veidmainystę. Bet netrukus baigiasi laimingasis tapytojo gyvenimo periodas: Saskija miršta, o nusikaltėliai perpranta paveikslo kodus ir rezga keršto planus...

 

Tokios paveikslo traktuotės nerasite jokiose dailės istorijose. Jose Rembrandto nelaimės aiškinamos paprasčiau: paveikslo užsakovai įsižeidė, kad dalis jų liko šešėlyje arba juos užstoja nereikšmingi personažai, ir pareikalavo grąžinti pinigus. Vėliau dailininko gyvenime sekė artimųjų mirtys, vis didesnės skolos ir skurdas, iš kurio Rembrandtas jau nebeprisikėlė. Bet paskutiniais gyvenimo dešimtmečiais jis nutapė geriausius savo paveikslus.

 

Profesionalus dailininkas Greenaway‘us sako, kad filmo išeities taškas buvo keturi klausimai, susiję su „Naktine sargyba“. Pasak režisieriaus, jie nedavė ramybės dar studijuojant dailės mokykloje. Prieš kurdamas „Naktinį budėjimą“ režisierius klausimus suformulavo taip: „1. Kaip labai turtingas ir gerbiamas tapytojas galėjo baigti gyvenimą skurdžiumi? 2. Kokią reikšmę ir įtaką Rembrandto gyvenimui turėjo trys moterys – Saskija, Geertje ir Hendrickje – ir kokį antspaudą asmeninis gyvenimas paliko tapytojo kūryboje? 3. Kaip galime suprasti „Naktinę sargybą“ atrasdami jos paslėptą simboliką, žiūrėdami į mįslingus personažų gestus, žinodami apie tame paveiksle sulaužytus tabu ir įkyriai jausdami, kad čia kažkas nepasakyta iki galo, nori ir nežinome, kas būtent? 4. Kas iš tikrųjų slypi paveiksle? Tas klausimas, žinoma, ne mažiau svarbus ir kinui – kas iš tikrųjų slypi filme?“

Greenaway‘us mėgsta žaisti ir kurti mįsles, kad priverstų žiūrovus daryti tai, ko jie nemėgsta, – įdėti į filmo žiūrėjimą intelektualinių ir estetinių pastangų. Šį vėlų penktadienio vakarą Jums tokių pastangų tikrai prireiks, bet verta, nes Greenaway‘aus žaidimas forma ir kultūra įtraukia.

 

Žiemą vis dažniau spekuliuojama apie būsimus „Oskarų“ kandidatus. BTV (21 d. 21 val.) parodys 2008 m. „Oskaru“ geriausiam užsienio filmui apdovanotus austrų režisieriaus Stefano Ruzowitzky „Klastotojus“ (beje, šis filmas nukonkuravo Andrzejaus Wajdos „Katynę“). Filmo pagrindas – tikra 1942 m. prasidėjusi ir iki 1945-ųjų trukusi nacių akcija, vadinama „Bernhardo operacija“.

 

...1936-ieji, Berlynas. Salomonas „Salis“ Sorovičas (filmo herojaus prototipas – rusų dailininkas, meno kūrinių ir pinigų klastotojas Solomonas Smolianovas) neturi sau lygių tarp sukčių. Jis mėgaujasi azartiniais žaidimais, alkoholiu ir moterimis. Tačiau netrukus laimė liaujasi jam šypsotis. Salis patenka už grotų, prasidėjus karui – į koncentracijos stovyklą. Čia, Zaksenhauzene, Salio sugebėjimais susidomi nacių karininkai. Jam siūloma įgyvendinti vieną didžiausių istorijoje pinigų klastojimo aferų – pagaminti milžiniškas sumas suklastotų dolerių ir svarų sterlingų. Paleisdami padirbtus pinigus į tarptautinę rinką, naciai nori finansiškai sužlugdyti antihitlerinės koalicijos šalis. Salis gali gauti geriausius spausdinimo ir grafikos specialistus žydus – taip pat kalinius. Jiems sudaromos geresnės gyvenimo sąlygos, bet iškyla ne viena moralinė dilema: ar klastodami pinigus jie neprisidės prie nacių pergalės, ar padoru mėgautis sočiu gyvenimu, kai už sienos kankinami kiti kaliniai?

 

Viename interviu filmo režisierius tvirtino, kad „Klastotojų“ personažų problemos yra universalios ir tai jį domino labiausiai: „Ar galima žaisti stalo tenisą koncentracijos stovykloje, kai už sienos mirtinai kankinami žmonės? Dabar kai kuriuos žmones persekioja abejonės, ar galima važiuoti prabangių atostogų į šalis, kurių gyventojai miršta iš bado? Ar apskritai galima mėgautis turtais ir saugumu, kai pasaulyje yra tiek daug kančios?“

 

Marco Kreuzpainterio 2007 m. filmo „Vergija“ (BTV, 22 d. 21 val.) detektyvinis siužetas – tarsi iš kokių žiniasklaidos aktualijų. Filmo herojė Veronika (Alicja Bachleda-Curus) vyksta į JAV dirbti aukle. Tačiau ji netruks įsitikinti, kad tapo gyva preke. Mergina verčiami užsiimti prostitucija. Ji visais būdais stengiasi išlikti ir padėti į tokią pat padėtį patekusiai trylikametei. Su žmonių prekyba besiverčiančia gauja filme kovoja policininkas Rėjus (Kevin Kline). Bijau, kad jo kovų rezultatas filme iš anksto nuspėjamas... Gal ne toks nuspėjamas bus 1990 m. pasirodžiusio Alano J. Pakulos filmo „Pripažinti nekaltu“ (LNK, 18 d. 01.35) personažas – sėkmingas Harrisono Fordo prokuroras Rastis. Jis apkaltinamas nužudęs savo jauną kolegę (Greta Scacchi). LTV (18 d. 17.50) parodys lietuvišką detektyvą, kurio veiksmas nukels į JAV. Tai Artūro Pozdniakovo „Visi prieš vieną“ (1986), sukurtas juodojo romano klasiko Earlo Stanley Gardnerio kūrinių motyvais. Pagrindinius vaidmenis filme atlieka Juozas Budraitis, Olegas Ditkovskis ir Virginija Kochanskytė. „Visi prieš vieną“ pirmiausia įdomus ne kaip lietuvių kino istorijos faktas, bet kaip savotiškas liudijimas, kaip sovietiniai žmonės įsivaizdavo mitinę Ameriką.

 

Autorinio kino mėgėjams greičiausiai bus įdomu pasižiūrėti Sandrine Veysset 1996 m. dramą „Ar pasnigs per Kalėdas?“ (LTV, 19 d. 22.45), apdovanotą Prancūzų kino akademijos „Cezariu“ už geriausią debiutą ir Louis Delluco prizu. Veiksmas nukels į Prancūzijos kalnų kaimą. Čia gyvena filmo herojė, jos žiaurus vyras ir jų septyni vaikai. Veysset originaliai sujungė tradicinę Kalėdų pasaką ir kaimelio gyvenimo kroniką. Įdomu, kad jauną iš kaimo kilusią dailininkę debiutuoti kine paskatino Leos Caraxas. Ji buvo Caraxo vairuotoja ir „Naujojo tilto meilužių“ dailininko asistentė.

 

Jūsų –

Jonas Ūbis


© "7 meno dienos". Visos teisės saugomos.