Lietuvos nacionalinis dramos teatras, šįmet švenčiantis 70-ies metų sukaktį, turi išskirtinę kultūrinę misiją ir pareigą mūsų šalies visuomenei. Jis įpareigotas siekti savo kūrybine veikla aukščiausiu meniniu lygiu pristatyti nacionalinės kūrybos laimėjimus. Deja, pastarųjų metų teatro veikla demonstruoja visiškai priešingą tendenciją. Reprezentacinėje Lietuvos teatro scenoje yra diegiamas komercinio pobūdžio privataus teatro modelis, kuris prieštarauja teatro nuostatams. Teatro vadovo programinė veikla ir vieši pasisakymai nepateisina Nacionalinio dramos teatro vardo ir neigiamai veikia visą šalies teatro kultūrą.
Šiuo metu Kultūros ministerija yra paskelbusi viešą konkursą eiti Lietuvos nacionalinio dramos teatro generalinio direktoriaus pareigas. Konkursas turėtų išaiškinti tinkamiausią kandidatą įgyvendinti šio teatro nuostatuose numatytus tikslus. Tačiau mus pasiekia nerimą keliančios žinios apie politikų daromą įtaką Kultūros ministrui siekiant padėti dabartiniam teatro vadovui išsaugoti postą ir šitaip paveikti konkurso rezultatus.
Su viltimi sutikome dabartinio kultūros ministro programines nuostatas, išdėstytas „Lietuvos kultūros politikos kaitos gairėse“. Manome, kad Nacionalinis dramos teatras, kaip viena svarbiausių šalies kultūros institucijų, turėtų ženkliai prisidėti prie Lietuvos kultūros politikos modelio atnaujinimo.
Atsižvelgdami į Nacionalinio dramos teatro išskirtinę vietą šalies kultūros gyvenime, prašome:
- Lietuvos Respublikos Prezidentės atkreipti dėmesį į konkurso eiti Lietuvos nacionalinio dramos teatro generalinio direktoriaus pareigas procesą.
- Lietuvos kultūros ministro sudaryti galimybę režisierių ir kritikų atstovams dalyvauti konkurso procese.
Režisieriai
Aidas Giniotis, Oskaras Koršunovas, Gytis Padegimas, Jonas Vaitkus, Gintaras Varnas
Teatrologės
Irena Aleksaitė, Elona Bajorinienė, Audronė Girdzijauskaitė, Vlada Kalpokaitė, Gražina Mareckaitė, Ramunė Marcinkevičiūtė, Rasa Vasinauskaitė