Praūžus „Naujojo cirko savaitgaliui“, „Menų spaustuvė“ rugsėjo 16 d. pristatė dvi šiam pusmečiui aktualias veiklas: pirmąją tarptautinę rezidentūrą ir jaunųjų scenos menininkų debiutų programą „Atvira erdvė ’10“. Abi šios programos liudija „Menų spaustuvės“, kaip scenos menų aikštelės, orientaciją į atvirumą ir universalumą.

Iki spalio 3 d. „Menų spaustuvėje“ reziduos keturios norvegų menininkės: rašytoja ir fotografė Hanne Hvattum, fotografė Klara Sofie Ludvigsen, dainininkė ir kompozitorė Eva Pfitzenmaier ir šokėja Marit Loe Bjørnstad. Kaip spaudos konferencijoje teigė direktorius Audronis Imbrasas, tarptautinė rezidentūra yra naujas, Lietuvos scenos menų kontekste iki šiol neišbandytas veiklos modelis, kai tam tikram laikui atvykstantiems menininkams yra suteikiama galimybė kurti ir bendrauti su vietiniais kolegomis. „Pirmoji mūsų rezidentūra atsirado iš vaisingo bendradarbiavimo su Bergeno miestu. Šiuo atveju orientuojamės į tarpdiscipliniškumą, skatindami ir mūsų skirtingų sričių menininkus kurti bendrus projektus“, – pabrėžė A. Imbrasas.

H. Hvattum, K. Ludvigsen, E. Pfitzenmaier ir M. Bjørnstad „Menų spaustuvėje“ kuria bendrą projektą, kurį vadina „1 + 1 = 11“. Jis aiškinamas jų darbo principu: kai susitinka du žmonės, gauname daugiau nei du... Balandžio mėnesį menininkės jau savaitę kūrybiškai pabendravo, bendrą darbą nusprendė pratęsti Vilniuje. „Kokia prasmė vykti į kitą šalį tam, kad galėtume kažką kartu nuveikti? Pirma, labai svarbu, kad čia esame izoliuotos nuo savo kasdienės aplinkos – draugų, šeimos, vaikinų, darbų ar kačių. Taip išsigrynina idėjos ir galima dirbti labai koncentruotai. O antra – labai tikimės kūrybinių impulsų ir iš „Menų spaustuvės“ aplinkos, ir iš paties miesto gyvenimo, ir iš kitų menininkų, kuriuos tikimės čia sutikti“, – pasakojo H. Hvattum.

Kaip spaudos konferencijoje teigė programos koordinatorė Ingrida Ragelskienė, iki Naujųjų metų „Menų spaustuvėje“ įvyks šešios skirtingų formų ir žanrų „Atviros erdvės“ premjeros.

Atrinkti iš 36 pareiškėjų, savo menines idėjas pristatys šokėja ir choreografė Rūta Butkus, režisierė Agnė Dilytė, scenografė Simona Finkelšteinaitė ir dailininkė Šarūnė Pečiukonytė, aktorius ir režisierius Vaidas Kublinskas, šokėja ir choreografė Giedrė Ubartaitė, aktoriai Vidas Bareikis ir Ainis Storpirštis.

Choreografės ir šokėjos R. Butkus šokio teatro spektaklis „Šventė“ jau susitiko su publika rugsėjo 16 ir 17 dienomis. Spektaklio pavadinimą menininkė aiškino labai paprastai: kiekvienas mūsų laukiame savos šventės, kad ir kas tai būtų. Pasak R. Butkus, iš susitikimo su žiūrovais ji tikisi aktyvaus santykio, tikėdamasi, kad jos šokio kalba užduodami klausimai apie gyvenimą, mirtį, meilę, laukimą pažadins diskusiją.

Režisierės A. Dilytės spektaklis „Neklausinėk, Julyte“ tikrai nebus tipiškas spektaklis vaikams. Esminis visos kūrybinės grupės siekis – išvengti infantilumo vaidinant vaikus, apie vaikus ir vaikams. „Tikrai tikiu, kad vaikai taip pat turi problemų. Ir jie tikrai turi teisę tikėtis rimto požiūrio į save ir savo bėdas“, – įsitikinusi spalio mėnesį išleidžiamo spektaklio režisierė.

Spektaklis, statomas pagal vokiečių dramaturgo Danielo Callo pjesę, pasakos apie mažų vaikų susidūrimą su mirtimi ir nepagydoma liga, pirmuosius artimų žmonių praradimus, nesiliaujantį vaiko bandymą provokuoti tėvus atvirai bendrauti „nepatogiomis“ temomis.

Scenografių S. Finkelšteinaitės ir Š. Pečiukonytės videoprojektas „(ne)(su)(si)šnekėjimai“ yra skirtas „Menų spaustuvės“ fojė ir bus rodomas dviejuose vienas priešais kitą pakabintuose ekranuose prieš įvairius spektaklius. Jaunos menininkės imasi kalbėjimo ir nesusikalbėjimo temos, to, kaip skirtingose kalbose panašiai skambantis žodis gali turėti visiškai priešingą prasmę. „Pradžioje galvojome šį projektą daryti scenoje, bet kol kas drąsiau jį įgyvendinti ekranuose“, – prisipažino Simona.

Aktoriaus ir režisieriaus V. Kublinsko spektaklis „5 monai“ – penkių monospektaklių junginys, kurio veiksmas orientuotas į komunikaciją su žiūrovais. Spektaklis sudarytas iš penkių segmentų – 15–20 min. spektaklių. „Pabaigę studijas, iškart pradėjome sau kelti aukščiausius meninius tikslus“, – kaip visada rimtai pradėjo „Trupės liūdi“ ir grupės „Liūdni slibinai“ lyderis. „Penki aktoriai panoro imtis monospektaklių, bet supratome, kad statyti penkių atskirų spektaklių niekas mums neleis. Tuomet nusprendėme sujungti juos į vieną“, – sumanymo prigimtį atskleidė V. Kublinskas.

Šokėjos G. Ubartaitės ir kompozitorės Eglės Sirvidytės spektaklis „Mono Tyla“ – jauno kūrybinio dueto debiutas scenoje. Šokio spektaklio kūrybos procesas paremtas dueto principu: muzika kuriama kartu su šokiu, o šokis – kartu su muzika. Pasak G. Ubartaitės, bus ir tam tikrų eksperimentų su spektaklio erdve, tačiau jų iki premjeros atskleisti nesinorėtų.

Dar didesnė „Atviros erdvės“ intriga – aktorių V. Bareikio ir A. Storpirščio spektaklis „Romeo ir Romeo“. Pasak V. Bareikio, čia jie ryšis kalbėti apie homoseksualumą visuomenėje. Kūrybinis duetas nusprendė pasirinkti ironišką intonaciją ir pabandys reprezentuoti visus įmanomus požiūrio į šį reiškinį būdus. „Bandysime kalbėti ir tiems, kurie galbūt yra nusiteikę agresyviai, ir tiems, kurie yra labiau tolerantiški ar patys jaučiasi šios temos objektais. Galbūt pavyks atsidurti ir nepakantaus skino kailyje, ir tapti homoseksualiems žvėreliams skirto zoologijos sodo Berlyne pingvinais“, – svarstė V. Bareikis.

„Menų spaustuvės“ inf.

---