Septyniasdešimt metų gyvos muzikos

7 MD
Rugsėjo 18 d. simfoninės muzikos koncertas Lietuvos nacionalinėje filharmonijoje oficialiai atvers naują, jubiliejinį Filharmonijos renginių sezoną.


Ryškų pėdsaką Lietuvos klasikinės muzikos istorijoje palikusios dvi nacionalinės institucijos: koncertinė - Lietuvos nacionalinė filharmonija ir simfoninė - Lietuvos nacionalinis simfoninis orkestras šiais metais pasitiks 70-metį, o Lietuvos kamerinis orkestras - vienas pagrindinių vietinės klasikinės muzikos scenos dalyvių ir pirmųjų šalies kultūros ambasadorių tarptautinėje tribūnoje - minės 50-ies metų sukaktį.

 

Jubiliejiniam sezonui Filharmonija pasirinko moto perpetuum mobile, jis nurodo į istoriją kaip nepertraukiamą gijos sukimąsi ir lemia nenutrūkstamą sezonų kaitą.

 

Šį sezoną didžiausia ir seniausia Lietuvos koncertinė įstaiga vadovausis ilgamete renginių organizavimo strategija ir išlaikys tradicinę savo programų struktūrą: rudens pusmetį sudarys keturios pagrindinės koncertų kategorijos, kurių kiekviena skaidysis į skirtingus žanrus. 2010 m. rugsėjo - gruodžio filharmonijos renginių scenarijuje - ištaigingi orkestro muzikos vakarai, ažūriniai kamerinės muzikos koncertai, rafinuoti rečitaliai ir edukacinės muzikinės pramogos visai šeimai. Ateinantį sezoną Vilniuje numatyta surengti daugiau kaip 50 koncertų. Patrauklios muzikos programos bus pristatomos ir kituose Lietuvos miestuose, o nuo rugsėjo 12 d. Trakuose tęsiamas publikos itin pamėgtas ciklas „Muzika Trakų pilyje“.

 

Šeštadieninių orkestro koncertų serijoje pasirodys muzikinio mąstymo brandą pasiekę atlikėjai: Lietuvos nacionalinis simfoninis orkestras ir jo meno vadovas ir vyr. dirigentas prof. Juozas Domarkas, smuikininkas Sergejus Krylovas, smuikininko Gidono Kremerio vadovaujamas orkestras „Kremerata Baltica“, prof. Petro Bingelio vadovaujamas Kauno valstybinis choras, vokalistai Asta Krikščiūnaitė, Rita Novikaitė, Kęstutis Alčauskis, Liudas Norvaišas, Raminta Vaicekauskaitė, Ieva Prudnikovaitė ir Vytautas Juozapaitis, pianistas Daumantas Kirilauskas, altininkė Jonė Kaliūnaitė ir kiti. Lietuvos nacionaliniam simfoniniam orkestrui (LNSO) šį pusmetį diriguos jo ištikimas meno vadovas Juozas Domarkas, svečiai iš užsienio Cyrilas Diederichas (Prancūzija), Georgas Markas (Austrija), Davidas Geringas (Vokietija) bei Lietuvoje ir kaimyninėse šalyse pripažinti dirigentai Robertas Šervenikas ir Modestas Pitrėnas. Spalio 10 d. orkestro koncerte visai šeimai bus atgaivintas senas „Atžalyno“ paprotys: LNSO muzikuos su jaunaisiais Lietuvos talentais. Ne vieną jaunosios kartos atlikėją išvysime ir kituose orkestro koncertuose: nuo lietuvių pianistės Grytos Tatorytės iki japonų kilmės vokiečių violončelininko Danjulo Ishizakos. Tikra staigmena turėtų tapti gruodžio 18 d. LNSO renginys, kupinas gimtadieninių netikėtumų. Orkestro meno vadovas ir vyriausiasis dirigentas Juozas Domarkas, kolektyvui vadovaujantis jau daugiau nei 45 metus, prisimindamas orkestro, gimusio kataklizmų metais, istoriją teigia, kad kolektyvo raida buvo itin sudėtinga, pokariu teko įveikti skausmingą muzikantų stygių.

 

Lietuvos kamerinis orkestras ir jo meno vadovas S. Krylovas (smuikas, Italija) dėmesį ypač sutelkę į spalio 21 d. koncertą, kur kartu atliks vokiškos ir ispaniškos muzikos žanrų programą. Sezono metu orkestras pakvies kartu muzikuoti pasaulyje pripažintus atlikėjus - iš Prancūzijos atvyksiančią pianistę Mūzą Rubackytę, pianistę iš JAV Goldą Vainberg-Tatz, žymios muzikų dinastijos atžalą Aleksandrą Roždestvenskį (smuikas, Rusija), italų dirigentą Pietro Borgonovo, į Lietuvą iš JAV nuolat sugrįžtantį pianistą Povilą Stravinską, pianistus Petrą Geniušą ir Eveliną Puzaitę, smuikininkę Dianą Galvydytę ir violončelininką D. Geringą. Spalio 28 d. orkestras dalyvaus 40-metį mininčio choro „Vilnius“ renginyje Šv. Jonų bažnyčioje, o spalio 3 d. Filharmonijoje pasirodys su jaunaisiais Michelio Sogny fondo stipendininkais. Beje, dieną prieš tai Lietuvos nacionalinio simfoninio orkestro koncerte skambins gruzinų atlikėja Elisso Bolkvadze, o jos pianistinėms perspektyvoms ir vizijoms didelę įtaką padarė minėtojo Sogny figūra.

 

Kamerinės muzikos koncertai vyks Filharmonijos Didžiojoje salėje bei Taikomosios dailės muziejuje ir dėmesį trauks stilingomis žanrinėmis programomis. Čia išsiskleis visa kamerinio koncerto žanrų paletė: nuo kaligrafiškų vokalo ir fortepijono rečitalių (soprano Magali Léger (Prancūzija) ir pianistų Fujiko Hemming (Japonija), Andriaus Vasiliausko, Krzystofo Jablonskio (Lenkija) bei Gabrieliaus Aleknos), muzikavimo dviese (Rimanto Armono (violončelė) ir Irenos Uss (fortepijonas), Donato Bagursko (kontrabosas) ir Leonido Dorfmano (fortepijonas) bei kitų), trio popiečių (fortepijoninis trio „Kaskados“), 45-us kūrybinės veiklos metus pasitinkančio Valstybinio Vilniaus kvarteto išgrynintų programų ir išraiškingų Čiurlionio kvarteto kūrybinių sumanymų bei kamerinio ansamblio „Musica humana“ (meno vadovas ir dirigentas Algirdas Vizgirda) renginių, tiesiančių muzikinius tiltus tarp Europos baroko ir šiuolaikinių lietuvių autorių muzikos.

 

Šį sezoną filharmonijos rengiamuose koncertuose įprastai skambės kanoninis, anot filharmonijos direktorės Rūtos Prusevičienės, laiko patikrintas Vakarų muzikos istorijos repertuaras, pasaulyje propaguojamas visų pagrindinės srovės koncertinių institucijų. Tai baroko kūriniai, Vienos klasicizmo opusai, kompozicijos iš romantizmo katalogo ir įvairių šioje epochoje suklestėjusių nacionalinių mokyklų autorių kūryba, impresionizmo garsynai, šiuolaikinės muzikos stilistinių krypčių (neoromantizmo, neoklasicizmo), be radikalių lūžių pratęsusių klasikinės muzikos istoriją, kompozicijos bei novatoriškos XX a. partitūros. Kita vertus, kaip ir kiekvieną sezoną filharmonijos scenose bus atlikti nacionalinės lietuvių muzikos istorijos kūriniai: nuo Balio Dvariono, Stasio Vainiūno ir Juliaus Juzeliūno, gyvųjų klasikų Algirdo Martinaičio ir Broniaus Kutavičiaus kapitalinių kūrinių, Vlado Švedo kamerinės operos „Gėlių mergytė“, Onutės Narbutaitės ir Ramintos Šerkšnytės postromantinės kūrybos iki kelių autorių premjerų: naujausių Mindaugo Urbaičio, Vytauto Germanavičiaus ir Jurgio Juozapaičio kompozicijų.

 

70-ąjį Lietuvos nacionalinės filharmonijos koncertų sezoną ketinama išleisti specialią šešių kompaktinių plokštelių seriją, vaizdo plokštelę ir įvairių jubiliejui skirtų spaudos leidinių. Nacionalinė filharmonija šiais metais pristato dar vieną naujovę - ekskursijų programą grupėms. Lankytojai galės klausytis atvirų orkestro ar jo grupių repeticijų.

 

LNF ir „7md“ inf.

© "7 meno dienos". Visos teisės saugomos.