Melo spąstuose

Živilė Pipinytė
Romano Polanskio „Vaiduoklis“ („The Ghost Writer“, D. Britanija, Prancūzija, Vokietija, 2010) šiemet buvo vienas laukiamiausių Berlinalės filmų. Sutiktas jis puikiai ir pelnė prizą už geriausią režisūrą. Lietuvių platintojai žadėjo rodyti „Vaiduoklį“ iškart po festivalio, bet paskui išleidimo datą vis nukėlinėjo, kol vasaros viduryje parodė filmą Kaune. Aišku, be jokios reklamos ar didesnio atgarsio. Panašus likimas ištiko ne vieną rimtą filmą, tad viliuosi, kad pagaliau Vilniuje rodomas „Vaiduoklis“ sulauks savo žiūrovų.

Bet pagal Richardo Harriso romaną sukurtas „Vaiduoklis“ nėra filmas tik intelektualams. Tai puikiai „sukaltas“ politinis trileris, išsaugantis kriminalinės intrigos atomazgą iki pat paskutinių filmo minučių. Neįprastas jis greičiau tuo, kad Polanskis filme sugrįžo prie klasikinės trilerio formulės, verčiančios prisiminti ir Alfredą Hitchcocką, ir, beje, ankstyvąjį Polanskį. Įtampa auginama nuo pat pirmų dramatiškų filmo minučių, kai iš kelto pajudėję automobiliai nuolat aplenkia vieną, tarsi įstrigusį tamsoje. Grėsmės atmosfera „Vaiduoklyje“ kuriama nuosekliai ir meistriškai, pasitelkiant ne dabar įprastus kompiuterinius triukus, o filmo personažų tikrovę, kuri, regis, nuolat balansuoja ties sapno ir realybės riba. Filmo herojus - taip ir neįvardytas žurnalistas (Ewan McGregor) - apsiima parašyti politiko Adamo Lango (Pierce Brosnan) autobiografiją. Mūsų geografinėse platumose tokie autoriai anksčiau buvo vadinami „negrais“, dabar bendraautoriais, beje, pats Polanskis lenkiškai filmo pavadinimą pasiūlė versti „Autoriaus šmėkla“. Polanskis tarsi skatina abejoti šių dienų tikrove, kurioje autobiografijas rašo samdyti autoriai, o politiką kuria žiniasklaida ir viešųjų ryšių patarėjai.

 

Pirmasis Lango „bendraautoris“ buvo nužudytas, bet politikui išmokėtas milžiniškas honoraras, tad knyga turi būti baigta. Žurnalistas atvyksta į amerikiečių elito pamėgtą Martos Vynuogyną (neseniai čia ilsėjosi kitas populiarių knygų autorius - JAV prezidentas Barackas Obama), kur amerikietę vedęs britas Langas turi vasarnamį. Tiesą sakant, šis labiau primena bunkerį, juolab kad netrukus politikas jame tarsi įkalina pats save. Lango konkurentas apkaltina jį sunkiais nusikaltimais, už kuriuos jam gresia Hagos tribunolas. Tad ir Langas, ir žurnalistas priversti likti saloje. Erdvė apie juos vis labiau susitraukia, primindama Polanskio filmams itin būdingus klaustrofobijos, spąstų, akligatvio motyvus. „Vaiduoklyje“ jie susiejami ir su labirinto motyvu. Žurnalistas klaidžioja po salą, vis labiau priartėdamas prie tiesos ne tik apie savo knygos herojų, bet ir apie ankstesnio jos autoriaus mirtį.

 

Polanskis išnaudoja visą klasikinio trilerio arsenalą. Atšiauri rudeniška salos gamta, lietūs, šaltos spalvos (operatorius Pawelas Edelmanas meistriškai koncentruoja filmo atmosferą) tik pagilina visur tvyrančios grėsmės nuotaiką. Daiktai (kad ir Lango namas, jo interjeras ar GPS įranga žurnalisto automobilyje) yra simboliški ir dviprasmiški. Jie tarsi tyčiojasi iš personažų, nenori paklusti, o kartu dar labiau pabrėžia situacijos absurdiškumą. Polanskio humoras, be abejo, sarkastiškas, jis akivaizdžiai nepasitiki sudėtingos technikos prigrūstu, bet kiaurai apsimelavusiu šiuolaikiniu pasauliu.

 

Dviprasmiški yra ir pagrindiniai filmo herojai. Langas kadaise norėjo būti aktoriumi, bet tapo politiku, kuriuo, pasirodo, manipuliuoja kiti. Langas - viešųjų ryšių ir žiniasklaidos kūrinys, jis pats vargu ar ką nors sprendžia. Nors tų sprendimų pasekmės ir baisios. Tačiau tokie politikai ir yra šių dienų realybė, tuo gali įsitikinti įsijungęs bet kurios šalies žinias. Tokia pat marionetė yra ir žurnalistas, kuris, pasitelkus vieną filmo frazę, „dalyvauja kuriant globalaus idioto kultą“.

 

Žurnalistas aptarnauja politikus, popžvaigždes ir tiesiogiai prisideda prie visuotinio suidiotėjimo, tad jo pastangos sužinoti tiesą apie Langą ir ją paskelbti pasauliui mažų mažiausiai atrodo dviprasmiškos.

 

Dviprasmiškos ir filmo moterys. Lango žmona (Oliwia Williams) vaidina idealią politiko žmoną. (Beje, pagrindinė pora man pasirodė pernelyg prikišamai stilizuota a la buvęs britų premjeras Tony Blairas ir jo žmona. Politikai pasimiršta greičiau nei filmai.) Lango sekretorė (Kim Cattrall) nuolat verčia abejoti, kas yra iš tikrųjų - atsidavusi politikui padėjėja ar šis tas daugiau. Polanskio pasaulyje nėra akivaizdaus padalijimo į gerus ir blogus. Tačiau jo neapykantos objektas akivaizdus ir nesikeičia jau seniai. Tai - JAV. „Vaiduoklyje“ Amerika tampa visuotinio blogio simboliu. Tas blogis tvyro visur, apnuodija erdvę ir žmonių protus, nori priversti pasaulį žaisti pagal jo nustatytas taisykles. Įkalintas viloje Šveicarijoje filmą užbaigiantis Polanskis, regis, nebeturėjo vilčių, kad gali būti kitaip.



© "7 meno dienos". Visos teisės saugomos.