Suprantu, kad rekomendacijos žiūrėti filmus tokioje situacijoje skamba gana beprasmiškai, bet priminsiu kelis, gal ir ne pačius geriausius garsių režisierių filmus. Pirmiausia tai, žinoma, Spike'as Lee ir filmas „Ji manęs nekenčia“ (BTV, 29 d. 21.05, filmo pavadinimas - citata iš 1935 m. Jameso Whale'o sukurtos „Frankenšteino sužadėtinės“). Filmo herojus Harvardo absolventas Džekas (Anthonie Mackie) dirba biotechnologijų bendrovėje. Jos vadovai apkaltinami finansiniu piktnaudžiavimu. Bet nukenčia ir Džekas. Likęs be darbo jis priima savo buvusios draugės Fatimos pasiūlymą tapti biologiniu jos vaiko tėvu. Fatima tapo lesbiete, o Džekas įžvelgia jos pasiūlyme naujas galimybes. Jo „tėvystės verslas“ turi puikią ateitį. Bet gyvenime ne viskas klojasi taip, kaip suplanuota.
Vis dėlto „Ji manęs nekenčia“ - ne filmas apie gimdyti ištroškusias lesbietes. Spike'o Lee tikslas - Amerikos šventeiviškumo kritika. Šįkart režisierius pabandė parodyti didžiųjų korporacijų machinacijas. Kaip visada daug dėmesio skyrė ir rasės, seksualumo, politikos klausimams. Lee stengėsi, kad aktorės, filme vaidinusios lesbietes, išvengtų karikatūriškumo ir klišių, todėl pasamdė joms konsultantą. Dvi valandas kasdien aktorės gilinosi į savo herojų seksualumo, tapatybės problemas. Kai filmas buvo kuriamas, JAV dar niekas nenujautė artėjančios krizės, bet jau tada Lee apgailestavo, kad jo tėvynainių nejaudina periodiškai kylantys finansiniai skandalai: „Kinas, televizija, muzika, realybės šou - visa ta pramogų pramonė yra naujas opiumas liaudžiai, skirtas žmonėms užmigdyti.“ Režisieriui nepriimtina, kad amerikiečiai leidžiasi manipuliuojami ir nerodo nė menkiausio pasipriešinimo. Tačiau Lee ir pats prisideda prie to opiumo gamybos - jis sukūrė daugybę reklaminių filmų („Nike“, „Levi's“, „Philips“, „American Express“) bei garsių atlikėjų vaizdo klipų.
„Ji manęs nekenčia“ sulaukė gana griežtos kritikos. Šis filmas pasirodė iškart po vieno geriausių Lee filmų „25-a valanda“, tad suprantama, kad kritikų lūkesčiai buvo dideli. Daugeliui Lee gerbėjų atrodė, kad nesėkmės priežastis - režisieriaus siekis suderinti filme papročių komediją ir politinį trilerį. Tačiau kad ir kaip būtų, šio filmo nepatarčiau žiūrėti ponams Uokai su Gražuliu bei jiems prijaučiantiems. Tomo Kalino dramos „Žiauri malonė“ (LTV, 27 d. 23.30) - taip pat. Mat šis amerikiečių režisierius, scenaristas, prodiuseris ir gėjų aktyvistas garsėja tuo, kad filmuose kelia sunkias ir nepatogias temas. Kalino debiutas „Swoon“ (1992) laikomas lemiamu „Queer Cinema“ srovės raidai. Dažniausiai jo rafinuoti ir poetiški filmai remiasi tikrais įvykiais. „Swoon“ priminė garsią 1924 m. žmogžudystę, kai du homoseksualai nužudė keturiolikmetį berniuką. Tačiau režisierius niekad nemoralizuoja, nesiūlo žiūrovams sprendimo ar interpretacijos rakto. Ne išimtis ir „Žiauri malonė“. Jame papasakota Barbaros Daly Baekeland istorija. Ištekėjusi už turtuolio, jautri Barbara (Julianne Moore) negali pritapti prie savo naujos padėties. Sūnaus Tonio gimimas sugriauna santuokos pusiausvyrą. Niekinamas tėvo Tobis vis labiau suartėja su vieniša savo motina, jų santykiai peržengia visas ribas... „Žiauri malonė“ taip pat nuvylė Kalino gerbėjus. Filmas turėtų šokiruoti, piktinti, bet, deja, nesukelia audringų jausmų, nors Baekelandų šeimos istorija prilygsta antikinėms tragedijoms.
Nusikaltimų istorijos tapo kasdiene kino ir televizijos duona. Ypač pas mus. Jokios žinios nepraneš apie naujas technologijas, mokslininkų eksperimentus, sudėtingas medikų atliktas operacijas, bet kiekviena avarija net menkiausiame bažnytkaimyje atsidurs televizijos žurnalistų akiratyje. Kažkoks televizinis idiotas sugalvojo „karo keliuose“ terminą (paaiškinkite, kas su kuo kariauja?), tai iki šiol to karo suvestinės pateikiamos kasdien. Filmų kūrėjams toks „karas“, žinoma, juokingas, populiariausios išlieka idealaus nusikaltimo istorijos. Vieną tokių rodys Predrago Antonijeviciaus filmas „Sunkūs pinigai“ (BTV, 28 d. 21.05). Filmo herojus Tomas (Christian Slater) pagrobia milijonus, bet paaiškėja, kad jie priklauso FTB, be to, juos norėjo pasisavinti FTB agentas (Val Kilmer). Tad Tomui teks gerokai pasukti galvą, kaip išsaugoti ją ir savo šeimą. 1984 m. Richardo Tuggle'o policiniame filme „Ant bedugnės krašto“ (LNK, 29 d. 22.35) Clinto Eastwoodo suvaidintas Naujojo Orleano inspektorius Vesas atsiduria labai sudėtingoje situacijoje. Maniakas žudo prostitutes, apeidamas visus policininkų spąstus. Vesas pažinojo aukas ir pradeda įtarti, kad kažkas rezga prieš jį intrigą...
Sagą apie vieną garsiausių prancūzų nusikaltėlių Mesrine'ą neseniai sukūręs Jeanas-Franšois Richet 2005 m. išgarsėjo filmu „13-osios nuovados apgultis“ (TV3, 26 d. 00.05). Tai - kultinio Johno Carpenterio filmo perdirbinys, gana epigoniškas, bet pasižiūrėti jį verta. Naujųjų metų išvakarėse vienoje Detroito policijos nuovadoje atsiduria automobilis su kaliniais, tarp kurių yra pavojingas nusikaltėlis Bišopas (Laurence Fisburne). Jį bandys atmušti nusikaltėlio draugai, tad seržantui Džeikui (Ethan Hawke) tikrai nebus lengva. Režisierius yra prisipažinęs, kad ieškojo įkvėpimo klasikiniuose vesternuose (Howardo Hawkso „Rio Bravo“ įkvėpė ir Carpenterį), bet jam buvo svarbūs ir vidiniai personažų išgyvenimai. Kažkas pastebėjo, kad palyginus visus tris filmus akivaizdu, jog Richet „13-osios nuovados apgultis“ labiau akcentuoja ne žmonių solidarumą kovojant su blogiu, bet vis ryškesnę moralės eroziją. Moralinį jautrumą gali išsaugoti tik neurotikai. Toks ir yra Džeikas. Gėrio pergalė vis dėlto dažniau yra desperatiškų veiksmų, o ne taurių žmonių solidarumo rezultatas. Pastaraisiais metais ši tendencija, deja, tapo dar ryškesnė, ir ne tik kine. Bet kilnumo nepristigs Johno Dahlo filmo „Didysis pabėgimas“ (TV3, 27 d. 22 val.) herojams - amerikiečių kariams, Antrojo pasaulinio karo metais gelbstintiems Filipinuose įkalintus draugus.
Tradicinių holivudinių filmų „su ašara“ gerbėjams turėtų patikti Denniso Fallono 2008 m. šeimyninė drama „Visi keliai veda namo“ (LNK, 26 d. 10 val.). Dvylikametė Bel prarado mamą autokatastrofoje. Jos tėvas negali susitaikyti su praradimu, neranda bendros kalbos su dukra, tad išsiunčia ją pas senelį - tikrą kaubojų. Tačiau ir šiam mergaitė žadina skausmą - primena žuvusią dukrą. Bel jaučiasi vis labiau vieniša ir nereikalinga. Kas jai padės? Panašią istoriją pasakoja ir Harry Winerio televizijos filmas „Šuolis nuo Klauseno molo“ (TV3, 27 d. 12 val.), kurio herojė nutraukia sužadėtuves su mokyklos laikų draugu ir vyksta į Niujorką siekti karjeros ir naujo gyvenimo... Amerikiečiai vis dar kuria ir žiūri moralizuojančius filmus. Gal jie teisūs? Jei abejojate, prisiminkite 1998 m. Peterio Weiro „Trumeno šou“ (TV3, 27 d. 13.40). Geniali režisieriaus įžvalga paaiškins ne vieną šių dienų realiją. Filmas kartojamas dažnai, bet negaliu atsisakyti malonumo priminti vieną unikaliausių šių dienų režisierių filosofų.
„Trumeno šou“ - filmas apie ateitį, kuri tampa tikrove. Šią savaitę bus ir daugiau filmų, kurie nukels į ateitį. Pierre'o Morelio 2005 m. filmo „13 rajonas“ (LNK, šįvakar, 25 d. 21.55) veiksmas perkels į 2013-uosius, blokinių namų Paryžiaus priemiestį. Priemiesčiai tapo getais. Čia negalioja jokios taisyklės, jokia teisė. Pagrindinis filmo veikėjas Damjenas yra elitinio policijos būrio narys. Jis turi surasti masinio poveikio ginklą, kurį pavogė 13 rajono nusikaltėlių gauja. Filmą prodiusavo Lucas Bessonas, tad galima neabejoti, jog žiūrovų laukia daug efektingo veiksmo ir triukų. Jameso Isaaco filmas „Džeisonas X“ (LNK, šįvakar, 25 d. 23.35) taip pat apie niūrią ateitį. 2455 m. Žemė yra apleista planeta, kurioje neliko jokių gyvybės formų. Grupė jaunų mokslininkų grįžta į ją, kad ištirtų civilizacijos žlugimo priežastis. Tačiau čia jie suranda ir naują blogio formą.
Jūsų -
Jonas Ūbis