Garliavos judėjimas, matyt, netrukus taps politine jėga ir užims susikomprovitavusių „prisikėlėlių“ vietą. Bažnyčia, kurios tarnas sako galįs pateisinti žmogžudį, tyli. Užtat pajutusi savo galią minia rengia antiteisinius šou net Balbieriškyje. Likusi tauta žiūri „Euroviziją“. Sėdžiu prie kompiuterio ir bandau sau įteigti, kad reikia rašyti apie filmus, nes jie pateikia kitokią pasaulio viziją.
Gal ir gerai, kad LNK šiąnakt (28 d. 23.30) ir vėl primins niūrų Davido Fincherio 1995 m. filmą „Septyni“. Filme žudikas maniakas (Kevin Spacey) naikina tuos, kurie jam įkūnija septynias mirtinas nuodėmes. Jis tiki, kad kovoja Dievo vardu. Bijau, kad garliaviškiams jo kalbos ir veiksmai būtų patrauklesni už dviejų policininkų - jaunojo Džono (Brad Pitt) ir pensijon susirengusio inspektoriaus Somerseto (Morgan Freeman) tiesos paieškas. Mike'o Barkerio 2007 m. filmas „Išpirka“ (LNK, birželio 1 d. 22.40) rodo sutuoktinių porą (Gerardas Butleris ir Maria Bello), kurie priversti pildyti jų dukrelę pagrobusio psichopato Rajano užgaidas. Rajaną vaidina puikus aktorius Pierce'as Brosnanas, tad banalus siužetas net ne toks akivaizdus. LNK (birželio 3 d. 22.40) vėl primins Clintą Eastwoodą. Buddy Van Horno filme „Mirties totalizatorius“ (1988) Eastwoodas suvaidino senstelėjusį „purvinąjį Harį“. Jis nesiskiria su savo „Smith & Wesson“ ir šįkart tiria žmogžudystes, kurios kažkaip susijusios su siaubo filmų kūrėju. TV3 (2 d. 23 val.) parodys Wolfgango Peterseno 1993 m. „Ugnies linijoje“. Čia Eastwoodas įsikūnijo į buvusį slaptųjų tarnybų agentą Franką, kuris negali pamiršti kadaise patirto pralaimėjimo, kai buvo vienas iš tų, kurie saugojo JAV prezidentą Johną Kennedy. Po trisdešimties metų jam teks dalyvauti kito prezidento rinkimų kampanijoje. Danny Cannono 1993 m. filme „Jaunieji amerikiečiai“ (TV3, 30 d. 23.45) vaidina senokai matytas Harvey Keitelis. Jo herojus amerikietis policininkas vyksta į Angliją padėti sekti iš už Atlanto valdomos jaunų narkotikų platintojų gaujos. Šiuolaikinis Robinas Hudas Phillipo Noyce'o filme „Šventasis“ (TV3, 30 d. 21.10) vyksta į Maskvą susikauti su įtakingu ir pavojingu verslininku. Filmas kurtas 1997 m., kai rusų mafija buvo tapusi žiniasklaidos mėgstamu baubu. Melui Gibsonui toks baubas - kapliadančiai lietuviai su beisbolo lazdomis. TV3 (29 d. 21.30) primins „Oskarais“ gausiai apdovanotą jo „Narsiąją širdį“ (1995). Bus proga įsitikinti, ar pasakojimas apie škotų patriotus, kurie 1314 m. didvyriškai pasipriešino anglų užpuolikams, vis dar turi šansų išlikti kino istorijoje.
Sudėtingesnių ir originalesnių filmų gerbėjams rekomenduočiau Marco Forsterio „Sukurtą Haroldą“ (LTV, 30 d. 23.15). Filmo herojus yra vienos mokesčių įstaigos darbuotojas. Jo gyvenimas, švelniai tariant, nuobodus ir monotoniškas. Bet vieną dieną vyro galvoje suskambo moters balsas, kuris nuo tol komentuos visas jo mintis ir veiksmus. Pirmą akimirką Haroldas pagalvojo, kad išprotėjo, bet netrukus suprato, kad yra... romano herojus, o balsas priklauso rašytojai. Haroldas nusprendžia surasti ją ir pakeisti savo gyvenimą, juolab kad nujaučia netolimą ir nelaimingą romano pabaigą. Kaip reta išmintingas filmas, kuriame vaidina Willas Ferrellas, Dustinas Hoffmanas ir Ema Thompson, palies ne vieną jautrią žiūrovo stygą. Jei net toks nuoboda Haroldas Krikas gali tikėtis kažko geresnio, tai kuo blogesni mes su jumis?
Beje, įvairiais stiliais mėgstantis eksperimentuoti režisierius yra prisipažinęs, kad šį filmą įkvėpė klasikinė Jacques'o Tati komedija „Playtime“.
Tą patį sekmadienio vakarą (30 d. 21.15) LTV parodys Steveno Spielbergo „Amžinybes“ (1989) - pasakojimą apie mirtį, aistrą, ištikimybę. Tai paskutinis filmas, kuriame vaidino Audrey Hepburn. Pasakodamas apie žuvusį pilotą ir jo meilę, Spielbergas be galo sentimentalus, net saldus. Jam pristigo ironijos ir lengvumo, kurie patraukė filmuose apie Indianą Džounsą. Pirmąjį iš jų - „Indiana Džounsas. Dingusios skrynios beieškant“ primins TV3 (29 d. 19 val.). Šis filmas tikrai nesensta.
Didžiausia šios savaitės provokacija - Johno Waterso „Baisi gėda“ (LNK, 29 d. 24 val.). Režisierius provokuoja pirmiausia gerą skonį, nes yra totalaus kičo kūrėjas. Paskui - moralę, nes visada šaiposi iš davatkų ir kitokių apsimetėlių. Filmo herojė - Silvija iš viduriniosios klasės Baltimorės kvartalo - patenka į avariją. Po jos visais požiūriais padori moteris patiria neįtikėtiną metamorfozę. Kas jai yra iš tikrųjų, suvokia tik kaimynas - sekso guru. Jis žino, kad Silviją atsiuntė dangus. Ji turi vykdyti ypatingą misiją - sugrąžinti pasauliui sekso galią. Satyrikas Watersas, be abejo, tyčiojasi iš televizijos laidų, kuriuose idiotai ir idiotės dalijasi savo intymaus gyvenimo smulkmenomis ir problemomis, tad ir pas mus jo filmas neliks nesuprastas, nors Watersas, žinoma, yra vienas kandžiausių amerikiečių visuomenės kritikų. Pats režisierius aiškino, kad tai - feministinis filmas, nes seksualinė laisvė pavertė Silviją vertingesne. Pasak jo, filmas klausia kiekvieno: „Ką darytumėt, jei jūsų mama ar teta staiga pavirstų nimfomane?“ Perskaitęs šitą klausimą, prisiminiau savo jaunystės šūkį: „Make love not war“ ir supratau, kad noriu grįžti į tuos laikus.
Jūsų –
Jonas Ūbis