Cezario Graužinio spektaklis šiuolaikinės dramaturgijos festivalyje

7 MD
Birželio mėnesį Vokietijos Vysbadeno mieste vyks jubiliejinė dešimtoji teatro bienalė pavadinimu „Naujos pjesės iš Europos“ („Neue Stücke aus Europa“). Tai vienintelis teatro festivalis, pristatantis geriausius Europos spektaklius, sukurtus tik pagal šiuo metu gyvenančių dramaturgų kūrinius.


Festivalyje birželio 20 d. pakviestas dalyvauti ir vienas spektaklis iš Lietuvos – „Viskas arba nieko“, kurio dramaturgas ir režisierius yra Cezaris Graužinis. Šį spektaklį režisierius su „cezario grupe“ prieš metus sukūrė „Menų spaustuvėje“.

 

Teatro bienalė „Naujos pjesės iš Europos“ vyksta nuo 1992 m., ją Bonoje inicijavo žymusis dramaturgas Tankredas Dorstas ir festivalio meno vadovas Manfredas Beilharzas. Nuo 2004 m. festivalis vyksta Vysbadene. Tai didžiausias pasaulyje šiuolaikinės dramaturgijos festivalis, vadinamas patikimiausiu viso Europos teatro seismografu. Renginys ypatingas tuo, kad dalyvauti jame gali tik tie teatrai, kuriuos rekomenduoja festivalio patronai – geriausi Europos dramaturgai, susibūrę į tinklą, reprezentuojantį 41 šalį.

 

Vysbadeno bienalė didžiuojasi tuo, kad ne viena Europos teatro žvaigždė pradėjo savo kelią nuo šio festivalio. Tarp tokių ir pas mus žinomi Biljana Srbljanovic, Jonas Fosse, Enda Walsh, Jevgenijus Griškovecas, Yasmina Reza ir kiti. Šiemet festivalis pristato 42 spektaklius, kurie bus parodyti septyniose scenose per dešimt dienų.

 

Pirmajame festivalyje 1992 m. (jis tuomet vadinosi Bonos bienale) Lietuvai atstovavo Eimuntas Nekrošius su spektakliu „Kvadratas“, o 1996 m. – Rimo Tumino režisuotas „Nusišypsok mums, Viešpatie“ (aut. Grigorijus Kanovičius). „Menų spaustuvės“ ir „cezario grupės“ spektaklis „Viskas arba nieko“ yra pirmas lietuviškas spektaklis, po ilgos pertraukos pakviestas dalyvauti bienalėje. Tai puiki proga ne tik atskleisti vieną šiuolaikinio lietuviško teatro krypčių, bet ir pristatyti Lietuvą tokiame reikšmingame Europos ir pasaulio mastu festivalyje.

 

Spektaklis „Viskas arba nieko“, pasak Graužinio, tai mėginimas sukurti fiziškai įkūnytą, regimą ir girdimą „vidinę kelionę“ – kaip būdą keliauti, nepaisant fizinės erdvės ribotumo. Ši kelionė, sukurta mozaikos principu, iš kasdienio gyvenimo nuotrupų kuria vidinį peizažą: jame viskas įmanoma ir kartu neįmanoma nieko, nes šis peizažas realiai neegzistuoja.

 

Kalbėdamas apie savo teatro viziją, režisierius teigia: „Be mažiausios abejonės teigdamas, kad teatras turi būti įvairialypis, bet koks, išskyrus nuobodų, balsuoju vis dėlto už teatrą, kalbantį apie žmogaus sielą, ieškantį grožio. Ir, jei būsiu apkaltintas eskapizmu, man bus malonu, nes eskapizmas tokiame pasaulyje, kokiame gyvename dabar, po truputį tampa didžiule dorybe.“

 

Spektaklio gastroles Vokietijoje parėmė LR kultūros ministerija ir Lietuvos kultūros atašė Vokietijoje.

 

„Menų spaustuvės“ inf.


© "7 meno dienos". Visos teisės saugomos.