Sumanymas atlikti šį bene ryškiausią ir labiausiai A. Honeggerį išgarsinusį opusą – neatsitiktinis. Šiemet minimos 65-osios kompozitoriaus mirties ir 75-osios oratorijos sukūrimo metinės. Prasminga ir tai, kad gegužės 30 d. Katalikų bažnyčia mini ir legendinę Joaną Arkietę (Žana d’Ark), vadinamąją Orleano mergelę – šventąją ir prancūzų nacionalinę didvyrę. Vykstant Šimtamečiam karui tarp Anglijos ir Prancūzijos, Joana regėjo mistines vizijas, kurių paveikta nusprendė, kad jos misija – išlaisvinti Prancūziją nuo Anglijos okupacijos. Gavusi karaliaus ir didikų pritarimą, ji pradėjo vadovauti nedideliems kariniams daliniams, kuriems ilgainiui pavyko nuo anglų apgulties išlaisvinti Orleaną ir keletą kitų prancūzų miestų. Vėliau Orleano mergelė tapo neparanki karališkajai tarybai, todėl ši nusprendė jos atsikratyti. Inkvizicijos apkaltinta hipnoze ir erezija bei prisipažinusi, kad ją lanko naktiniai balsai iš aukštybių, vėliau Joana pasaulietinio teismo nuteista mirties bausme už raganavimą ir gyva sudeginta ant laužo senajame Ruano turguje. Žiaurus nuosprendis įvykdytas nepaisant to, kad sudaryta komisija patvirtino ją tebesant skaisčią ir neturėjus lytinių santykių su velniu.
Praėjus 25 metams po mirties popiežius Kalikstas III Orleano mergelę reabilitavo. Šiemet sukanka 90 metų nuo to laiko, kai 1920 metais Joana Arkietė kanonizuota ir paskelbta šventąja. Ji yra viena iš Prancūzijos, taip pat Orleano ir Ruano miestų globėjų, prancūzų vienybės ir kovos už nepriklausomybę simbolis.
Oratorijos veiksmas nukelia klausytoją į Joanos Arkietės teismo proceso ir jo nuosprendžio vykdymo akimirkas, jas papildydamas herojės jaunystės dienų reminiscencijomis. Kūrinio libreto autorius – prancūzų poetas, rašytojas, dramaturgas Paulis Claudelis, augęs ir brendęs poetams palankioje XIX a. antrojoje pusėje. P. Clodelis buvo gerai susipažinęs su viduramžių, Renesanso, barokine ir klasicistine prancūzų literatūra. Keletas Claudelio kūrinių muzikinę formą įgijo būtent kompozitoriaus A. Honeggerio dėka. Vienas jų – „Žana d’Ark ant laužo“.
Pats A. Honegeris labai aukštai vertino P. Clodelio libreto reikšmę oratorijos sukūrimui: „P. Clodelio įnašas ją kuriant buvo toks didelis, kad aš turiu pagrindo laikyti save ne tiek pagrindiniu autoriumi, kiek paprastu P. Clodelio bendradarbiu. Tai jis padėjo man įkūnyti pirmąjį Žanos d’Ark paveikslą, nupiešdamas bendrą jo koloritą ir atskirus vaizdus. Aš pabandžiau čia pat visa tai užrašyti.“
Prisimenant oratorijos sukūrimą, verta paminėti dar vieną ryškią ano meto asmenybę. Tai kūrinio užsakovė – žymi Rusijos balerina, aktorė, meno mecenatė ir neprilygstama belle époque gražuolė Ida Rubinštein.
Oratorijos premjera įvyko 1938 m. Bazelyje. Žanos vaidmenį atliko pati I. Rubinštein, vaikų choro partiją – Bazelio berniukų choras. Kūrinys klausytojams padarė didelį įspūdį. Bernardas Gavoti A. Honeggeriui rašė: „Štai tuo momentu, kai jūsų oratorijos paskutiniame paveiksle choras pradeda dainuoti: „Louee soit notre soeur Jeanne, qui est debout, pour toujours, comme une flamme, au milieu de la France – Per amžius tebūna šlovė mūsų seseriai Žanai, kuri saugo mus visada tarytum liepsnos sūkurys, iškilęs iš pačios Prancūzijos širdies“, – klausytojus taip pat stipriai sukrečia neįprasti jūsų tai frazei surasti akcentai, kaip ir puiki jos melodija bei harmonija.“
Kūrinys iš tiesų originalus ir netradicinis. Tai dramatinė oratorija-misterija: rimtosios operos, dramos ir oratorijos mišinys su daugeliu teatro elementų ir vaidybos. Pasak Kauno valstybinio choro meno vadovo, profesoriaus P. Bingelio, „Žana d’Ark ant laužo“ įdomi ne tik todėl, kad tai itin meistriškai parašytas, nepaprastai gerai dramatinę įtampą perteikiantis kūrinys, bet ir tuo, jog muzikinė plotmė prasmingai papildoma kalbamaisiais aktorių intarpais. Muzikiniu požiūriu dėmesį patraukia įdomi instrumentuotė. Svarbi partija oratorijoje tenka ondiumui. Tai 1928 m. prancūzų inžinieriaus, violončelininko Morriso Martenot (1898–1980) sukurtas instrumentas su klaviatūra ir garso kolonėlėmis, dar vadinamas elektrotereminu arba Ondes Martenot (pranc. – Martenot bangos).
Be Lietuvos valstybinio simfoninio orkestro ir Kauno valstybinio choro, kuris oratoriją atlieka pirmą kartą ir ją dainuos originalo (prancūzų ir lotynų) kalbomis, koncerte dalyvaus aktoriai Ingeborga Dapkūnaitė (Žana d’Ark), Vladas Bagdonas (brolis Dominykas), dainininkai Asmik Grigorian, Sandra Janušaitė, Jovita Vaškevičiūtė, Rafailas Karpis ir Vladimiras Prudnikovas, mergaičių choras „Liepaitės“. Diriguos Gintaras Rinkevičius.