Amžinas Robinas Hudas

Živilė Pipinytė
Robinas Hudas nuo pat 3-iojo XX a. dešimtmečio pradžios – vienas populiariausių kino personažų. Tačiau kiekvienas kino Robinas Hudas – kitoks.

Naujausio filmo apie šį herojų, kuris, kaip žinome, „atiminėjo iš turčių ir dalijo vargšams“, gyveno Šervudo miške, mylėjo ištikimąją Marianą bei kovojo už teisybę, „Robinas Hudas“ („Robin Hood“, JAV, 2010) režisierius Ridley Scottas mato jame pirmiausia „tikrą vyrą“. Dažniausiai filmuose apie kilnųjį plėšiką dominuoja koks nors vienas aspektas – istorinis personažas, mitas ar maištininkas. Bet kiekvienąkart Robinas Hudas yra tikrasis to laiko, kai sukurtas filmas, herojus. Pasak kultūros tyrinėtojo Stepheno Knighto, „gero nusikaltėlio idėja yra patraukli kiekvienoje kultūroje. (...) Ji testuoja savo laikotarpio teisę, apnuogina jos silpnybes, tampa būsimos laisvės pažadu. Tokius utopinius mitus galima personifikuoti: vienas personažas tada sukaupia visą pasipriešinimą represyviai tikrovei“.

 

Todėl visada svarbu tinkamai pasirinkti aktorių, nes Robiną Hudą gali vaidinti ne bet kas, o žvaigždė, įkūnijanti savo laiko vyriškumo idealą. Todėl neatsitiktinai „tikrą vyrą“ Scotto filme kuria mėgstamas režisieriaus aktorius Russellas Crowe. Po jo vaidinamų personažų „primušto šuns“ išore dažniausiai slypi ne tik fizinė jėga, bet ir įžvalgus protas bei daug gyvenime mačiusio žmogaus patirtis.

 

Vienas pirmųjų legendinį plėšiką suvaidino nebyliojo kino žvaigždė Douglasas Fairbanksas. 1922 m. pasirodžiusiame filme „Robinas Hudas“ (rež. Allan Dwan) Fairbanksas pratęsė Zoro ir D’Artanjano vaidmenimis pradėtą kovotojo už teisybę, žavaus ir teisingo, puikiai valdančio špagą, fiziškai patrauklaus ir, svarbiausia, morališkai vienprasmiško didvyrio įvaizdį. Istorikai teigia, kad šis filmas buvo svarbus indėlis į gimstantį naują avantiūrinių, vadinamųjų „špagos ir apsiausto“, filmų žanrą – nuo tol jame dar ilgai dominuos būtent toks viduramžių, garbės, ištikimybės mylimai moteriai modelis.

 

Kita Holivudo legenda, gražuolis Errollas Flynnas suvaidino Robiną Hudą 1938 metais. Tai buvo Williamo Keighley pradėtas ir Michaelio Curtizo baigtas kostiuminis filmas „Robino Hudo nuotykiai“ („The Adventures of Robin Hood“). Trimis „Oskarais“ apdovanotas filmas sukūrė kelis dešimtmečius tiražuojamą kilnaus bandito portretą. Tai buvo vienas brangiausių tų laikų filmų (kainavo per 2 milijonus dolerių), pasižymėjęs puikia scenografija, šimtais specialiai filmui sukurtų kostiumų, bet pirmiausia – dvikovomis ir gaudynėmis. Jam būdinga džiugi, beveik pasakiška nuotaika, kurią pabrėžia dar neįprastos „Technicolor“ spalvos, o žalius drabužius vilkintis Robinas tarsi elfas skraido po mišką.

 

Muzikinė gangsterių filmų parodija – Gordono Douglaso „Robinas ir septyni gangsteriai“ („Robin and the Seven Hoods“) pasirodė 1964-aisiais. Prohibicijos laikų Čikagos vaikiną Robą, kuris su draugais pasipriešina naujam mafijos bosui, vaidino Frankas Sinatra. Kartu su juo vaidino ir puikų muzikinį takelį sukūrė Deanas Martinas, Sammy Davis jaun., Bingas Crosby.

 

1973 m. buvo sukurta ir Robino Hudo („Robin Hood“) nuotykių versija patiems jauniausiems kino žiūrovams. Wolfgango Reithermano „Disney“ studijos animacinės juostos herojai buvo miško žvėreliai. Šervudo miške siautėjantis gudrus lapinas Robinas nori atimti karaliaus liūto turtus ir juos išdalyti miško gyventojams skurdžiams.

 

Užtat Richardo Lesterio 1976 m. „Robino Hudo sugrįžimas“ („Robin and Marian“) sužavėjo ne vieną kino žiūrovų kartą. Buvęs Džeimsas Bondas Seanas Connery vaidino senstantį vyrą, kurį išvargino iš paskos nuolat besivelkanti kilnaus bandito šlovė, bet kuris jaučia pareigą po daugelio metų surinkti buvusius draugelius ir vėl susikauti su Notingemo šerifu. Vis dėlto šiame filme svarbiausia dviejų pagyvenusių žmonių meilės istorija – vienuole tapusią Marianą suvaidino po ilgokos pertraukos į kiną grįžusi Audrey Hepburn.

 

1984–1986 m. rodytas britų serialas „Šervudo Robinas“ („Robin of Sherwood“) – viena originaliausių Robino Hudo istorijos versijų. Serialo scenaristai suteikė jai niūraus viduramžių misticizmo atspalvį ir prismaigstė daugybę pagonybės elementų. Jaunas ir melancholiškas Robinas (Michael Praed) yra pagonių pusdievio sūnus. Jis turi palaikyti pusiausvyrą tarp gėrio ir blogio bei padėti skriaudžiamiems žmonėms.

 

Bene populiariausias Robinas Hudas atgimė Kevino Reynoldso filme „Robinas Hudas: vagių kunigaikštis“ („Robin Hood: Prince of Thieves“, 1991). Be abejo, prie to prisidėjo ir aktorius Kevinas Costneris, kuris tuomet buvo šlovės zenite ir ne vienam iki šiol kelia asociacijas su garsiuoju plėšiku. Jis grįžta į Angliją iš saracėnų nelaisvės, kur atsidūrė dalyvaudamas kryžiaus žygiuose. Namuose jis randa sugriautą pilį, užmuštą tėvą ir pradeda keršyti žiauriam Notingemo šerifui.

 

Matyt, po milžiniškos pastarojo filmo sėkmės pašaipūnui parodijų kūrėjui Melui Brooksui 1993 m. ir kilo noras kurti filmą „Robinas Hudas. Vyrai su triko“ („Robin Hood: Men in Tights“), nes užuominų į Reynoldso filmą šioje komedijoje itin daug.

 

Robino Hudo neaplenkė ir feminizmo vėjai. 2001 m. pasirodė Peterio Hewitto televizijos filmas „Vagių princesė“ („Princess of Thieves“), kuriame Robino Hudo dukterį Gvin suvaidino Keira Knightley. Mergina nusprendžia išlaisvinti šerifo įkalintą savo tėvą, o kartu ir padėti teisėtam sosto paveldėtojui.



© "7 meno dienos". Visos teisės saugomos.