Jonas Strielkūnas (1939-2010)
A. Baryso nuotr.
O eina didelis Poetas. Toks didelis, kokių likimas tautoms mesteli baisiai retai. Mesteli kaip nepaprastą dovaną, kaip savotišką atsiprašymą, kaip atsilyginimą už neteisybes, už savo paties kitas „dovanas“ - prisiminimų gėlą, už žiauriai skaudžiai žmoguje perštintį žinojimą, kad netruks atskristi metalo paukščiai / Metalo paukščiai - nesugrįžimo. Už varnas kaip juodas skeveldras. Ir už juodą praradimo arklį, ir už dar daug ką, labai daug ką....
| 
Skaityti visus 
Rašyti
