L. Dolidzė gimė 1975 m. Tbilisyje, lietuvės ir gruzino šeimoje. Mokėsi šio miesto muzikos mokykloje, koncertavo su Tbilisio kameriniu orkestru. 1996–2002 m. studijavo LMTA. 2001 m. rudenį, parengusi sudėtingą kelių turų programą, dalyvavo Ettore Pozzoli pianistų konkurse Italijoje. 2002 m., gavusi stipendiją Šveicarijoje, tobulinosi Ciuricho aukštojoje muzikos mokykloje (Hochshule Musik und Theater Zürich), kurioje studijavo muzikos mediciną ir fiziologiją profesoriaus Horsto Hildebrandto, o fortepijoną – docento Eckharto Heiligerso klasėse. 2003 m. pradėjo koncertinę veiklą kameriniame ansamblyje „La Variation“. 2006 m. baigė studijas įgijusi pedagoginę specializaciją. Šiuo metu gyvena Bazelyje (Šveicarija), dėsto fortepijoną, dalyvauja soliniuose ir kamerinės muzikos koncertuose Šveicarijoje ir Vokietijoje.
T. Resin (g. 1975 m. Vokietijoje) yra fleitininkų konkurso „Jugend musiziert“ diplomantė. 2002–2004 m. studijavo Ciuricho aukštojoje muzikos mokykloje prof. G. Rumpel klasėje, grojo Ciuricho jaunimo simfoniniame orkestre, yra šio miesto operos orkestro praktikantė. Nuo 2003 m. kartu su L. Dolidze groja ansamblyje „La Variation“. 2006 m. dalyvavo Theodoro Böhmo fleitininkų konkurse Miunchene. Šiuo metu dėsto fleitą ir kamerinį ansamblį, domisi fiziologija ir šokiais.
Atlikėjos atsakingai parengė populiarių pasaulinio „aukso fondo“ kūrinių programą. Pirmoje koncerto dalyje solo grojo L. Dolidzė. Ji atliko L. van Bethoveno Patetinę sonatą, op. 13, e-moll, F. Mendelssohno Rimtąsias variacijas, op. 54, d-moll, O. Balakausko Tris kaprisus fortepijonui (Moderato; Molto rubato Allegro assai; Lento, rubato) ir F. Chopino Baladę Nr. 1, op. 23, g-moll. Nuo pat pirmųjų sonatos garsų pianistė sugebėjo prikaustyti klausytojų dėmesį maksimaliu susikaupimu, dramatišku muzikinės medžiagos traktavimu, dėmesiu kiekvienos temos charakterio perteikimui, visumos pojūčiu. Ypač įdomi ir savita buvo Sonatos trečios dalies Rondo-Allegro traktuotė: žėrinti gyvybingumu ir temperamentu pagrindinė tema, besikeičiančios nuotaikos, įsigilinimas į turinį.
F. Mendelssohno variacijose ir F. Chopino Baladėje panašiai atsiskleidė stipriosios L. Dolidzės talento savybės – polinkis skambinti dramatiškai, giliai, įtaigiai, kruopšti teksto analizė, ryškus skirtingų nuotaikų perteikimas, delikatus lyrinės muzikos išklausymas, galingi temperamento proveržiai įtemptuose epizoduose, kulminacijoje, savitas mąstymas, kokybiškas garsas. O. Balakausko Tris kaprisus pianistė paskambino charakteringai, dėmesingai, pabrėžė ritmiką, koloritą.
Antroje koncerto dalyje girdėjome kamerinę muziką – R. Schumanno Tris romansus, op. 94, O. Balakausko trijų dalių Impresonatą fleitai ir fortepijonui (Tranquillo dolce, Modarato semplice, Sostenuto rubato) ir T. Böhmo „Grand Polonaise“, op. 16, D-dur. Profesionali, puikiai pasirengusi fleitininkė, atidžiai išnagrinėjusi negreitų tempų R. Schumanno ir O. Balakausko kūrinių muziką, traktavo ją tyliai, be įtampos. Atrodė, kad pianistė yra gyvybingesnė, nori paskatinti draugę muzikuoti įvairiau. Šios dalies kulminacija tapo T. Böhmo įspūdingas, tarsi šventinis, kūrinys, kuriame atsiskleidė T. Resin virtuozinės galimybės, užsidegimas, jį vis paryškindavo temperamentingi fortepijono partijos soliniai intarpai su specifiniais polonezo ritmais.
Palinkėkime atlikėjoms kuo didžiausios kūrybinės sėkmės ir ateityje, skinantis kelius į pasaulines scenas.