Išsaugoti tapatumą

Kristina Stančienė
Radvilų rūmuose eksponuojama beveik 100 lietuvių išeivijos tapytojo Česlovo Janušo darbų. Dauguma jų atvežta iš JAV. Amerikoje gyvenantis dailininko sūnus Saulius Janušas saugo tėvo kūrybinį palikimą ir rūpinasi jo sklaida. Dešimt parodoje pristatytų drobių, sukurtų dar iki Antrojo pasaulinio karo ir vėliau, išvykus iš Lietuvos, papildyta iš Lietuvos dailės muziejaus fondų.

Česlovas Janušas gimė 1907 m. Feodosijoje (Ukraina). 1922 m. Janušai grįžo į Lietuvą. 1926 m. Č. Janušas baigė Klaipėdos lietuvių gimnaziją, kurioje tuo metu piešimą dėstė garsus Klaipėdos krašto dailininkas Adomas Brakas. Po studijų Kauno meno mokykloje dirbo mokytoju Pasvalio komercinėje mokykloje, Šiaulių ir Kauno gimnazijose, Kauno pirmojoje dailiųjų amatų mokykloje. 1940 m. paskirtas jos direktoriumi. Č. Janušas mokėsi scenografijos pas Mstislavą Dobužinskį. Ne vienus metus dirbo Valstybės teatre Kaune, kūrė teatro dekoracijas. 1931 m. dalyvavo visose Lietuvos dailininkų sąjungos rengtose parodose, buvo vienas aktyviausių sąjungos steigėjų. 1938 m. Kaune surengta apžvalginė jo kūrybos paroda.

 

Antrojo pasaulinio karo pabaigoje, dailininkui pasitraukus iš Lietuvos, prasidėjo audringų klajonių etapas, nors ir keista, neįnešęs beveik jokių ženklesnių permainų į kūrybos braižą, išraišką. Gyvendamas Vokietijoje, pabėgėlių stovyklose, Č. Jaunšas ir čia kūrė, dirbo dailės mokytoju.

 

1945–1949 m. Viurcburge įsteigė dailės studiją, vieną iš pirmųjų dailės studijų pokarinėje Vokietijoje. Persikėlęs gyventi į Švabijos Gmiundą, Č. Jaunšas tapė, dalyvavo parodose, sukūrė dekoracijų lietuvių tautinio ansamblio, vadovaujamo Gasparo Veličkos, pastatymams. Dailininko žmona Veronika Janušienė vadovavo lietuvių išeivių vaikų teatrui. Č. Janušas kūrė dekoracijas šiam teatrui, taip pat Viurcburgo lietuvių dramos mėgėjų kolektyvui, „Dainavos“ ansambliui. Dailininkas buvo vienas iš Pasaulio lietuvių dailininkų sąjungos steigimo (Švabijos Gmiundas, 1948 m.) iniciatorių. 1949 m. Č. Janušas su šeima išvyko į JAV, apsigyveno Niujorke, dirbo „Eastman Kodak Company“ reklamos skyriuje Manhatane. Nuolat tapė, yra surengęs personalinių parodų Filadelfijoje, Čikagoje, Klivlende, Detroite.

 

Realistiški, dažnai kupini smulkiausių detalių, žėrintys salsvais saulėlydžiais ir saulėtekiais jūros vaizdai, panoraminiai peizažai rodo šį dalininką buvus artimu anaiptol ne XX a. antrosios pusės meno šuoliams, o XIX a., XX a. pradžios realistinei, romantinei tradicijai. Tai kiek netikėta, turint omenyje šio menininko karjeros pradžią Lietuvoje, susijusią su Kauno meno mokyklos kontekstu, pažangiomis ano meto meninėmis idėjomis. Jei ne postmodernų, tai bent jau modernistinį kūrybos pobūdį, atrodytų, turėjo nulemti ir gyvenimas pokarinėje Amerikoje. Daugiau apie šio menininko pažiūras ir kūrybos sampratą sužinojau kalbėdamasi su jo sūnumi Sauliumi Janušu. O jos buvo tokios: politikoje – griežtai, net radikaliai antikomunistinės, o tapyboje – griežtai realistinės. Pasak sūnaus, dailininkas principingai nevyko į Lietuvą sovietmečiu, nors buvo kviestas rengti čia parodas, ir manė neturįs moralinės teisės bendradarbiauti su sovietine, okupacine valdžia.

 

Gyvendamas JAV, tapytojas daug bendravo su Povilu Puzinu (1907–1967), jo kūryboje taip pat labai ryški akademinės, realistinės tapybos mokyklos įtaka, pirmiausiai perimta besimokant Latvijoje, Rygoje. Abu tapytojai, užuot įsilieję į XX a. antrosios pusės Amerikos šiuolaikinės dailės eksperimentus, laikėsi donkichotiškos pozicijos, regėdami avangardinį meną kaip grėsmę tautinės dailės tradicijoms.

Realizmo, tikroviškumo siekis, meninės išraiškos konservatyvumas čia iškyla ne tik kaip asmeninės pažiūros, bet ir kaip programinė nuostata. Realizmas peizažinėje tapyboje šiam dailininkui – tai būdas įamžinti ne šiaip sau dailų gamtovaizdį, tegul ir nutapytą iš natūros JAV, o nuolat prisiminti, rekonstruoti Lietuvos peizažą. Arba – išlikti, išsaugoti savo tapatumą.

 

Paroda veiks iki gegužės 31 d. LDM Radvilų rūmai (Vilniaus g. 22, Vilnius) dirba antradieniais - šeštadieniais 11.00 – 18.00 val., sekmadieniais ir valstybinių švenčių išvakarėse 12.00 – 17.00 val.


© "7 meno dienos". Visos teisės saugomos.