„Madam Pompadur“ Kauno muzikiniame teatre

Asta Mikelevičiūtė
Kauno valstybinis muzikinis teatras balandžio 9, 10, 11 d. kviečia į premjerą – intriga, aistra ir aristokratiška prabanga alsuojančią austrų kompozitoriaus Leo Fallio operetę „Madam Pompadur“.

Originalų Rudolfo Schanzerio ir Ernsto Welischo operetės „Madam Pompadur“ libretą išvertė Gintaras Patackas. Spektaklį režisuoja ir choreografiją kuria Anželika Cholina, scenografiją – Marijus Jacovskis. Kostiumų ir grimo dailininkas – Juozas Statkevičius. Spektaklio dirigentas – Jonas Janulevičius.

 

Operetės režisierė ir choreografė A. Cholina sukūrė nevaržomą šokio stichiją, kur valsas, polka, galopas, čardašas susipina į vientisą svaiginančią visumą. Režisierė, įpindama G.F. Händelio muzikos, nuostabiai atskleidžia rūmų koloritą. Būtent šokio dvasia prisodrina operetės veiksmą veržlaus judėjimo, taip atskleisdama menininkės spektakliams būdingą stilistiką. „Operetė „Madam Pompadur“ – mano režisūrinis šio žanro debiutas, – sako A. Cholina. – Operetės menas turi savo taisykles, todėl sutikau dirbti tik pajutusi, kad kurdama šį spektaklį galėsiu likti ištikima sau ir savo teatro suvokimui.

 

Mane įkvėpė laikas ir pačios Pompadur asmenybė, leidusi pripildyti spektaklį prasmės ir grožio. Pats kūrybinis procesas buvo lengvas ir malonus. Dirbdama su trupe norėjau trijų dalykų: maksimaliai išnaudoti artistų galimybes, paskatinti juos be baimės mylėti savo profesiją ir sukurti spektaklį, kurį jie pamiltų visa širdimi. Būsiu laiminga, jei man tai pavyko.“

 

Atsidūrę XVIII amžiaus Paryžiuje pajusime jo bulvaruose klestėjusią linksmą, kupiną pramogų atmosferą, alsuojančią mugių ir smuklių dvasia. Dizainerio J. Statkevičiaus sukurtiems prabangiems kostiumams dar labiau atsiskleisti padės scenografijos minimalizmas. „Pasiūlymą sukurti scenografiją šiam spektakliui priėmiau su tam tikra abejone ir nerimu, – prisipažino M. Jacovskis. – Pirmą kartą dirbu operetėje. Visada maniau, kad tai ne mano žanras. Jaučiausi tarsi įkėlęs koją į svetimą teritoriją, todėl šis pastatymas man – rimtas kūrybinis iššūkis. O kartu – įdomus, jaudinantis nuotykis.“

 

Pagrindinė kūrinio veikėja – karaliaus Liudviko XV favoritė, markizė de Pompadur – istorinė asmenybė. Apsupusi karalių jai ištikimais žmonėmis, markizė lėmė to meto valstybės vidaus ir užsienio politiką, globojo mokslą ir menus. Per 20 viešpatavimo dvare metų ši neeilinė moteris valdė ne tik Prancūziją. Jos įtaka buvo juntama visoje Europoje.

 

Operetės muzikinei daliai vadovaujantis teatro dirigentas J. Janulevičius patikina, kad ši operetė nebus panaši į jau matytas melodingąsias I. Kalmano ar F. Leharo vien todėl, kad L. Fallio operetės muzikai būdinga ritminė precizika, joje daugiau šokio elemento, o lyrika, įsprausta į ritmo rėmus, muziką padaro tiesiog fantastišką. Be to, ir pačioje siužeto fabuloje intriga kiek kitokia nei „tradicinėse“ operetėse.

 

Ilgame operetės veikėjų sąraše vaidmenų užteko didžiajai daliai trupės dainininkų, o pagrindinius vaidmenis sukūrė Lietuvos melomanams žinomi solistai Kristina Siurbytė, Nomeda Vilkanauskaitė, Raimonda Tallat-Kelpšaitė, Kęstutis Alčauskis, Egidijus Bavikinas, Mindaugas Zimkus. Visos dainininkės, įkūnijusios pagrindinę heroję, įsitikinusios, kad „Madam Pompadur“ – intriguojanti operetė.


© "7 meno dienos". Visos teisės saugomos.