Valdiškame „Lėlės“ teatre - „Privati valda“

7MD informacija
Įvairūs lietuvių liaudies pasakos apie našlaitę Elenytę ir Joniuką avinuką variantai Vilniaus teatre „Lėlė“ buvo statomi ne kartą. Vienas pirmųjų šios pasakos pastatymų - dar 1976 m. mūsų lėlių teatro meistro Vitalijaus Mazūro sukurtas spektaklis „Avinėlio teismas“ pagal poeto Marcelijaus Martinaičio pjesę. Tuomet spektaklis buvo vertintas prieštaringai...

Šiuo metu V. Mazūras ruošia naują minėtos pasakos variantą pavadinimu „Privati valda“. Jaunimui ir suaugusiems skirto spektaklio premjera numatyta kovo 21 d. 18 val. Didžiojoje „Lėlės“ salėje. Spektaklio režisierius ir dailininkas - V. Mazūras, kompozitorius – Faustas Latėnas, choreografė - Sigita Mikalauskaitė. Prie vaidinimo bendraautorių dera priskirti ir Marcelijų Martinaitį. Režisieriaus prašomas poetas perrašė kai kurias savo pjesės scenas.


Spektaklio „Privati valda“ vaidyba patikėta jauniesiems lėlininkams, kurie šią vasarą baigs aktorinio meistriškumo studijas Lietuvos muzikos ir teatro akademijoje. Jiems tai nėra pirmas pasirodymas profesionalioje scenoje. Dar praėjusių metų rudenį jaunieji Algirdo Latėno kurso aktoriai, padedami specializacijos dėstytojo Algirdo Mikučio, „Lėlės“ žiūrovams pristatė Konstanty Ildefonso Gaùczyñskio „Žaliojo žąsinėlio teatrą“. Dalis jų - Šarūnas Datenis, Indrė Liutkevičiūtė, Simonas Storpirštis, Imantas Precas, Giedrė Giedraitytė, Asta Stankūnaitė, Jūratė Trimakaitė ir Karolis Algimantas Butvydas - vaidina ir naujoje „Lėlės“ premjeroje.


Marcelijus Martinaitis „Avinėlio teisme“ nagrinėjo žmogiškumo ir valdžios konflikto, pasigailėjimo, konformizmo ir išdavystės temas. Poetiniame filosofine vadintos pjesės tekste slypėjo ir politinės to meto potekstės. „Mėsos, mėsos...“, - rėkia varnų choras avinėlio pasmerkimo scenoje tarsi groteskiškas priminimas, kokiais „kaltų ieškojimo“ laikais anuomet gyveno visuomenė. Šiandien, prabėgus daugiau nei trims dešimtims metų, Martinaičio kūrinio problematika Mazūrui tebeatrodo aktuali: pasaulis netapo mažiau žiaurus, valdžia vis dar priklauso galvijams, o tyras gėris aukojamas vardan piktos, tamsios užgaidos.


Mitinis pasakos pasaulis šiame spektaklyje transformuotas į urbanistinių atliekų sąvartyną - „privačią valdą“. Tokioje aplinkoje atsiduria Jonas ir Elenytė su savo broliuku Joniuku, pavirtusiu į avinuką. Tarp netikėtai susitikusių, vienas kitą atradusių jaunuolių įsižiebia meilė. Deja, jai nelemta žydėti. Jono, Elenytės ir avinuko likimai atsiduria grupės „šiuolaikinių“ veikėjų rankose, kuriems priklauso galia valdyti, kurie savo „privačioje valdoje“ gali išdarinėti, ką tik nori: iš žmogaus padaryti Karaliaus pamėklę, sunaikinti tyrą mergelę ir pasmerkti tą, kuris negali apsiginti. Tereikia pasidabinti bukanosėmis, atvėpažandėmis kaukėmis, kad prievartos ir žiaurumo teatras prasidėtų. Šio pikto žaidimo metu Jonas bus priverstas užsidėti Karaliaus karūną, Elenytė - atsisėsti sosto pašonėje; jauniesiems herojams teks spręsti išlikimo, ištikimybės ir žmogiškų vertybių klausimus.


Naujojoje „Lėlės“ premjeroje žiūrovai išvys įvairias lėlių teatro raiškos priemones: aktoriai vaidins su kaukėmis, manipuliuos lėlėmis, kartais patys atrodys lyg lėlės ar kokio fantasmagoriško sapno figūros. Be to, Vitalijus Mazūras paruošė intriguojančią staigmeną. Avinėlį vaidins - spėkit kas? Tos tyros būtybės skriaust nevalia...


Vilniaus teatro „Lėlė“ inf.



© "7 meno dienos". Visos teisės saugomos.