„Miestas – koliažas – gyvenimo atspindys“

Viktorija Navickaitė
„Sugalvokite penkis žodžius, kylančius jūsų galvoje išgirdus žodį „miestas“, – vos susirinkus „Lietuvos aido“ galerijoje į auditoriją kreipėsi parodos autorius Rimvydas Markeliūnas. „Gatvė... namai... stresas... urbanizacija... sistema...“ – pasigirdo pavienės žiūrovų asociacijos. Tačiau Markeliūnas miestą supranta kitaip.

Parodoje eksponuojami kūriniai – koliažai arba nutapytos koliažų kopijos. Kodėl pasirinkote būtent tokį būdą miestui vaizduoti?

 

Esu tikras miestietis, miesto kultūra man artima. Kiekvienas miestas susideda iš detalių – jame pilna pramogų, skubėjimo, etikečių, prekės ženklų, judėjimo, įvairių istorijų. Visa tai savotiškai primena cirką, o tiksliau – daugiasluoksnį prasmių koliažą. Savo darbus kūriau iš įvairiausių medžiagų – iš renginio, kavinės, atidarymo, baro į dirbtuves parsinešu įvairiausių popierėlių, etikečių, kurias vėliau mėginu panaudoti darbuose. Štai viename iš koliažų vaizduojama besileidžianti saulė pagaminta iš kanalizacijos šulinio dangčio įspaudo popieriaus masėje. Kituose darbuose galima atpažinti 1983 metų žurnalų viršelių, nuorodų į šiuolaikiškai pateikiamą biblinį meną, banko afišų ir kt. Visos darbuose panaudotos medžiagos atėjo iš miesto ir susiklijavo į skirtingus koliažus, šitaip jį atspindėdamos, perteikdamos, mano manymu, jo dvasią.


Tačiau parodoje galima pamatyti ne tik „suklijuotų“ darbų...

 

Taip. Koliažų ir tapybos sąveika leidžia man atrasti miesto virpesius, tad parodoje eksponuojami ir keli tapybos darbai, kuriuose vaizduojami mano seniau sukurti mažesnio formato koliažai, padidinti ir pertapyti drobėje. Vienas man įdomiausių parodoje eksponuojamų darbų – triptikas „Miestas pagal koliažą“, kuriame stengiausi perteikti tris skirtingus objektus – žmogų, miestą ir sieną su antspaudu, nes juk kiekvienas miestas žmogų tarytum paženklina, palieka įspaudus. Atkreipkime dėmesį, kaip skiriasi skirtinguose miestuose gimę žmonės. Kaip skiriasi priemiestyje ir centre, taip pat skirtinguose miesto rajonuose gyvenantys žmonės, ką jau kalbėti apie gimusius mieste ir kaime. Triptiku siekiau pagauti žmogaus būseną, vidinius išgyvenimus, tam pasitelkdamas abstrakcijas. Čia pabrėžiu plokštumas, nes miestas – tai plokštumų vieta: namų sienų, grindų, vitrinų ir kt. Tai tapatinu su paveikslu, kuris taip pat yra plokštuma, bet jau estetinių įspaudų ir patirčių vieta.


Kas jums yra miestas? Trumpai apibūdinkite savo miesto sampratą.

 

Man miestas pirmiausia yra labai intensyvių ir kaleidoskopinių koliažinių patirčių galimybė, bet kiekvieną miestą reikia prisijaukinti. Eidamas gatve tampu vaizdo bulimiku – sugeriu, suimu viską į save, o vėliau grąžinu tai jau kūrinių pavidalu. Apibrėždamas miesto sąvoką keliais žodžiais turėčiau paminėti plokštumą, judėjimą, paslaptį, nuotykį ir kūrybinę saviraišką. Miestas mane įkvepia.


Koks jūsų santykis su gamta?

 

Gamta man pirmiausia yra ramybė, tyla, gal labiau pirmykščiais instinktais išgyvenama ir įgyjama patirtis. Būdamas gamtoje galiu išnykti pats sau, bet tuo metu užplūsta galybė minčių. Gamtoje man pavyksta savas mintis tarytum išgryninti iki pamatinių sąvokų ir idėjų, kurios grįžus į miestą atgimsta, bet jau įvilktos į miesto vaizdus.


Antanas Škėma yra pasakęs, kad pašaukimas – romantikų išmonė. O kas Jums yra pašaukimas?

 

Pažįstu daug menininkų, norinčių kurti ir laukiančių įkvėpimo, bet jo vis nesulaukiančių. Nesakau, kad pašaukimas nėra reikalingas – žinoma, norint kurti kažkoks postūmis turi būti. Tačiau, mano nuomone, tikrasis įkvėpimas yra dėmesingumas kiekvieną akimirką, intensyvaus santykio su tikrove būsena. Nutinka, kad ilgą laiką pabuvęs kūrybos procese, pakėlęs galvą apsidairyti tu vis vien tematai kompozicijas, kadrus, medžiagas. Galų gale, kas yra menas? Juk tai nei tiesa, nei netiesa. Tai tam tikra tam tikru būdu išreikšta mintis, jausmas, sąvoka, kuriai išreikšti ir suvokti reikia dėmesingumo, išprusimo, galų gale – to paties įkvėpimo. Kiekvienas menininkas turi būti pasiruošęs netikėtumams, pasiruošęs kažką atrasti. Atradimo džiaugsmas kuriant dažnai ir tampa postūmiu. Ar tai galima tapatinti su įkvėpimu? Dar nežinau. Bet bandau atsakyti savo kūriniais.


Ko dar galime tikėtis iš jūsų, kaip menininko, – ar jau turite naujų sumanymų?

 

Artimiausiu metu, matyt, ketinu apsistoti prie savo filmo iš ir apie koliažus kūrybos, nes šių kurinių turiu tiesiog šimtus. Tačiau bus ne tik tai, esu tikras, sulauksite dar ne vienos parodos. Kadangi kūrybos procesas yra iracionalus, net pats dar nežinau, kur mane nuves kūrybiniai ieškojimai. Tik kūriniai įgyvendinami racionaliais metodais. O atradimais visad malonu dalintis su kitais per parodas, susitikimus, diskusijas. Tame irgi galima rasti įkvėpimo.


Parengė Viktorija Navickaitė


© "7 meno dienos". Visos teisės saugomos.