Spektaklį režisavo choreografas Jurijus Smoriginas, vaidina aktorius Marius Jampolskis. Spektaklyje bus daug judesio ir plastikos - pjesės autorė pati pasikvietė Smoriginą, pastebėjusi jį televizijos projekte „Aistringi šokiai“.
Pasak Emos Ashley, pjesė - tai pasakojimas apie vaiką, kuris dar negimęs buvo „nurašytas“. Šis vaikas buvo ir liko niekam nereikalingas. „Gaiduko“ istorija - tai artėjimas prie moters. Bendraudamas su moterimi, galvodamas apie ją, jausdamas ją aplinkoje, vyras pradeda matyti gyvenimą ir pasaulį.
Jurijus Smoriginas naujuoju savo darbu nori įrodyti, kad choreografija gali būti turtingesnė už dramos režisūrą, net jei žiūrovas nepamatys jokių choreografinių judesių. „Pjesė labai nauja, ji patvirtina, kad tai, kas sena - jausmai, gyvenimo tiesos - niekada nepasensta ir neišeina iš mados. Šiuolaikinis teatras - dažniausiai šou, įvyniotas į teatro popierėlį. O „Gaidukas“ – tai gyvenimas internate, žiūrėjimas pro jo langus, parkas aplinkui, virėja, na ir, žinoma, pirmoji meilė. Spektaklyje bus daug judėjimo, ne choreografijos, o judėjimo - kaip gyvenime, kai žmogus netveria savame kailyje, pulsuoja visu kūnu... Lietuvos teatrai labai pažeidžiami, nes nėra teatrinės rinkos ir gyvename nykštukinėje valstybėje. O tai reiškia, kad žiūrovas dažnai mums diktuoja. Jis nėra geriausias diktatorius. Na ir, aišku, valstybės požiūris į kultūrą verčia gerai pasistengti, kad nemirtum badu ar nenusigertum iš nevilties. Svetur mūsų valstybė pristatoma menininkų darbais, bet kai reikia mums padėti, politikų parama dingsta ir mums belieka prisitaikyti prie žiūrovo kaprizų. Tai veda į komerciją“, - sako J. Smoriginas.
Anot aktoriaus Mariaus Jampolskio, monospektaklių tik daugės: tokį reiškinį lemia krizė, o svarbiausia - žmogaus būsena. „Mes per daug mėgaujamės kančia, skausmu. Man kartais nejauku žiūrėti į kolegų veidus - juose nuovargis. Ką mes darome ne taip, kad esame tokie pavargę? Skaityti, mąstyti apie žmogų ir gyventi savo gyvenimą yra labai skirtingi dalykai... Su Jurijumi dirbti sekasi sunkiai todėl, kad sunkiai sekasi būti su pačiu savimi. Kai mano vidinis konfliktas kiek aprimsta, tuomet repetuodamas jaučiu palaimą. O apie Jurijų galiu pasakyti - jame gyva vaiko siela.“
Daiva Šabasevičienė
* * *