Spontaniškai intymus džiazas

Goda Rupeikaitė
Lapkričio 25 d. „Piano.lt“ salėje vėl skambėjo džiazas. Europos kultūros sostinės projektas „Artscape“ tęsiasi: lapkričio mėnesį lietuviai galėjo susipažinti su Belgijos šiuolaikiniu menu. Muzikinę projekto dalį pristatė bene labiausiai šiuo metu pripažintas džiazo kolektyvas iš Briuselio „Jef Neve Trio“, aukštai vertinamas ir muzikos kritikų, ir klausytojų.

Koncertui tik prasidėjus, nedidelė salė atrodė per maža muzikantų skleidžiamai energijai ir spontaniškai gimusių garsų grynumui, bet ilgainiui ir muzikantai, ir klausytojai prisitaikė prie nedidelei erdvei būdingo intymumo.

 

Trio įkūrėjas pianistas ir kompozitorius Jefas Neve nustebino klavišais išgaunamo garso įtaiga ir natūralumu. Jo įdomios, išradingos kompozicijos subtiliai laviravo tarp džiazo ir klasikos, o itin savita ir įdomi skambinimo maniera nors ir tiesė sąsajų tiltus į Keitho Jarretto muzikavimo stilių, skambėjo itin asmeniškai ir išraiškingai.


Trisdešimt dvejų metų pianistas jau gana plačiai žinomas pasaulyje. Jo biografijoje mirga koncertai įvairiose šalyse, ne vienas apdovanojimas, trys kartu su trio išleisti albumai, keletas garso takelių Belgijos režisierių filmams, taip pat neseniai paskelbtas Pirmasis koncertas fortepijonui. Taigi, be džiazo, J. Nevemielai pats kuria ir skambina klasikinius kūrinius, 2006-2007 m. buvo parengęs J.S. Bacho „Goldbergo variacijas“, jas atliko koncertuose įvairiose tarptautinėse scenose.


Koncerte Vilniuje puikūs charakteringi J. Neve solo organiškai ištirpdavo bendrose grupės kompozicijose ir buvo puikiai suderinti ritmine energija viso vakaro kontekste. Tiek J. Neve, tiek jo kolegų Teuno Verbruggeno (mušamieji) ir Pieto Verbisto (kontrabosas) muzikiniai monologai įtaigiai žaidė su klausytojais subtiliai pereidami nuo vienų emocijų prie kitų ar slėpdamiesi po lengvabūdiškais ir žaismingais pavadinimais, kaip antai „Rožinė kava“ („Pink coffee“) ar „Atsisveikinimas baltu bjauriu pianinu“ („Saying goodbye on an ugly white piano“). Ypač sveikintinas perkusininko T. Verbruggeno pasirinkimas pasitelkti ne tik būgnų lazdeles, bet ir daugybę kitų perkusinių elementų, suteikusių kompozicijoms įdomių švelnių niuansų ir žaismės, jautriai išryškinant energingus ir plačius fortepijono garsinius potėpius. „Jef Neve Trio“ skambėjo harmoningai, konstruktyviai ir kartu labai gyvai, nuolat savitai bendradarbiavo kurdami atvirą erdvę vienas kito saviraiškai.


Trio lyderis J. Neve šiltai ir entuziastingai bendravo su klausytojais, pristatydamas kone kiekvieno kūrinio gimimo istoriją. Tai vakarui ir skambėjusiai muzikai suteikė dar daugiau spalvų ir nelaukto asmeniškumo, o nuoširdus muzikanto džiaugsmas koncertu „Piano. lt“ salėje buvo kone užkrečiamas. Papasakotos kūrinių atsiradimo istorijos intrigavo ir atsispindėjo muzikantų vaizdžiai perteikiamoje nuotaikoje. Šilta ir intymi kompozicija žaismingu pavadinimu „Atsisveikinimas baltu bjauriu pianinu“ parašyta jo buvusiam kolegai ir draugui, nusprendus pasukti skirtingais muzikiniais keliais, kompozicija „Kasablanka“ gimė Maroke pavėlavus į lėktuvą ir 17 valandų laukiant kito reiso Kasablankos oro uoste. Neįpareigojanti, įdomiai besikeičiančios ritmikos kompozicija „Rožinė kava“ buvo parašyta „vieną keistą rytą“, apėmus jausmui, jog pasaulis nerūpestingai juokiasi už lango. Koncertą pradėjęs kūrinys „Erdvė tarp mūsų“ („Space between us“) išties nebetilpo salėje savo be galo išsiplėtusia erdve ir keista nostalgija, persikėlusia ir į antrąjį kūrinį, pavadintą „Antroji meilė“ („Second love“). Ši ilga, sudėtingos formos ir besikeičiančių ritmų kompozicija puikiai atspindėjo muzikinę J. Neve asmenybę ir padėjo atsiskleisti plačiai jo spalvinės raiškos skalei. Vakarą užbaigė gilus ir jausmingas kūrinys, pavadintas kaip ir paskutinis trio albumas „Siela paveiksle“ („Soul in the picture“), dar kartą įrodęs brandų ir harmoningą šio kolektyvo tarpusavio ryšį.

 

*  *  *

© "7 meno dienos". Visos teisės saugomos.