Gilus ir paveikus spektaklis - vertas tikros teatro scenos ir ziurovo. Linkiu paziureti ir isjausti...

tas Jūsų komentaras išties 'retro'. Jautrumas titulams ir gradacijoms - tikrai daugiau nei 20 metelių senumo viešo diskurso požymis...

Jeigu taip prieš 20 metelių kas nors išdrįstų Jurašą spaudoj išvadinti tiesiog "žinomu režisieriumi", ponia Profesorė būtų pirmoji, kuri viešai išplaktų akiplėšą. O dabar... Tuomet jis buvo - "legendinis", "genialus", "talentingasis", "lyderis", o dabar, anot Profesorės, tapo tik "žinomas"? Ir iš kur dabar gimsta tos gradacijos- "legendinis", "garsus", "žymus", "žinomas"? Kas jas dalina? Apskritai - dabar jeigu kieno veidas porą kartų šmėstelėjo televizijoj, tai tas jau ir žinomas. Bet kitą dieną gali būti jau pamirštas. Teatro pasaulyje kitaip. Ponia profesorė žino, kas yra Jurašas, ir jis jai yra "žinomas". Ponas režisierius irgi tikriausiai nepamiršo ponios Profesorės, ir ji jam taip pat "žinoma". O kiti? Jau yra tokių, ir nemažai, ir teatro pasauly, kas nebepažįsta nė vieno, nė kito. O esti tokių, kurie vis dar žino ir Jurašą, ir Profesorę. Tokie juos mažų mažiausia įvardintų kaip "žymūs": "žymus Režisierius", "žymi Profesorė". O kieno iš jų žymė mūsų teatro istorijoje ryškesnė, tai parodys istorija. Bet jau dabar galima nesunkiai nuspėti, ką ji parodys.

Spektaklis tai ziurimas, bet tie kritikai.... kartais taip akivaizdu, kad kai kurie is ju taip mazai mate gyvenimo.... ypac vyresnieji.... manau norint buti geru teatro kritiku, reikia ismanyti tiek daug sriciu.... netgi Lietuvos tarmes - Oneida sneka aukstaitiskai, o ne siaulietiskai... kita vertus, gal teatro kritikai laisvalaikiu ziuri televizoriu, todel vienintele zinoma tarme - kaip is televizoriaus kalba Saulens? O spektakli ziureti verta, ir ziureti patiems - jis ne visai toks, kaip gerbtina kritike raso.