Kino laiptai

Skirmantas Valiulis
Besiskundžiantieji, kad sunku pamatyti lietuviškus filmus, tegu ilgam įsikuria Lietuvos teatro, muzikos ir kino muziejuje, kur atidaryta paroda „Lietuvos kinas. 1909-2009“. Atrodo, kad svarbiausia čia yra vaidybiniai, dokumentiniai, animaciniai įvairiausių metų filmai ir net nebyli kino kronika.


Gal su tuo nesutiks parodos rengėja Živilė Pilipavičienė, kuriai teko įdėti daug triūso, kol atrinko plakatus, fotografijas, surašė tikslius parašus, pagaliau viską išdėliojo ant sienų, kad nekliudytų rodomiems filmams. Visa tai labai smalsu apžiūrinėti, kartais net trigubai susilenkus tokiems žemažiūriams kaip aš, nes tai ir yra retai matoma kino istorija su kinematografininkų veidais. Nuo pat pirmojo - Vladislovo Starevičiaus iki jauniausiojo polemininko Igno Miškinio. Yra ir daugiau įvairaus amžiaus veidų, bet visko net į apatinį aukštą nesudėsi. Patogu, kad nereikia lakstyti laiptais ir po aukštus, išskyrus viršutinįjį, kuriame visi žino, kas yra.

 

Dauguma fotografijų - tarsi ikoniniai kadrai iš gerai žinomų filmų. Mažiau matyti, kartais ir visai nematyti - filmavimų vaizdai. Bohemiško gyvenimo vaizdų nėra, išskyrus nebent Vytauto Žalakevičiaus nuotrauką iš „Atsiprašau“ filmavimo aikštelės. Jeigu po parodą vaikščiosi perskaitęs intriguojančią Laimono Tapino knygą „Laiškanešys, pasiklydęs dykumoje“, tai visas tas rimtumas ar net iškilmingumas atrodys kiek senamadiški. Tačiau Jonas Gricius čia pat tik už 18 litų pardavinėjamuose „Prisiminimuose“ rašo, kad kino studijos bohemą varžė partinė ir profsąjunginė organizacijos. O kur dar žmonos! Dailininkai, kompozitoriai ar kai kurie rašytojai - štai tikroji bohema moralinio „sąstingio“ laikais. Tačiau neapsigaukime, rasime Griciaus memuaruose ir tokių detalių ar liaudies posakėlių, kad suvoksime, jog gyvenimas ir už kadro kartais virte užvirdavo. Dar ir dabar sutikus anų dienų jaunuolį su lazdele knieti paklausti: „Ar prisimeni?“ Ne veltui Griciaus knygoje vietoj įžangos indėnų išmintis: „Ne taip svarbu, kada mirsi. Svarbu, kaip gyvenai.“


Unikalios prieškario laikų nuotraukos. Nepamirštas net pirmasis kino kritikas Vytautas Alseika. Bet vietoj jo diplominio darbo apie kiną - M. Jonaičio straipsnis „Kinematografas ir jo pasekmės“ iš žurnalo „Lietuvos mokykla“ (1931). Dabar apie televizijos žalą jaunimui rašoma taip rūsčiai. Retos fotografijos - Smetonos laikų kino teatrai. Jos mažytės ir jų nedaug. Būtų pravertusi laikų konfrontacija - jau šiais laikais uždarytas 21 Vilniaus kino teatras ir atsirado naujieji daugiasaliai.


Naudinga pasižiūrėti dailininkų eskizus filmams. Tinkamose vietose pastatyti manekenai, aprengti filmų veikėjų drabužiais, beveik sukuria iliuziją, kad po parodą tave lydi mūsų kino žvaigždės. Arčiausiai prie filmavimo tikrovės priartėjama salėje, kur norėta parodyti „Herkaus Manto“ filmo sukūrimo istorija, kurią režisieriai Almantas Grikevičius ir Marijonas Giedrys tebepasakoja skirtingai. Parodą lydintis tekstas labiau pabrėžia ideologinius epochos konfliktus, o ne aistromis kunkuliuojantį kino terpės gyvenimą.


Lietuvių kino pasiekimus atspindi ir užsieniuose laimėti prizai. Daugelį jų, ypač naujųjų laikų, pamačiau pirmą kartą. Prizai skiriasi ir festivalių svarbumu, ir dydžiu. Vis dėlto pats didžiausias - Juknaičių tarybinio ūkio prizas už geriausią metų dokumentinį filmą. Ne veltui apie Juknaičius sukurta per 17 filmų. Parodos rengėja rašo, kad prizų buvę tiek daug, jog parodai teko rinktis pagal išvaizdumą. Tai kodėl parodyti net du Vytauto Žalakevičiaus filmo „Žvėris, išeinantis iš jūros“ prizai?


Kino kritika išdėliota lyg tarp kitko - ant palangių žurnalas „Kinas“. Kritika visada pasižymėjo retu kuklumu. Dabar stebiuosi, kodėl nė vienas nesusipratome bent pristatyti Sauliaus Macaičio Nacionalinei kultūros ir meno premijai, kai jis pradėjo leisti autorines knygas, užpildyti vos ne pusę „Kino“ žurnalo, rašyti internetui ir sukūrė trumpąją lietuvių kino istoriją LTV2? Šimtui Lietuvos kino metų skirta paroda kelia ir daugiau neramių minčių bei klausimų. Bet jų, ko gero, kur kas daugiau turės jaunimas.


*  *  *

© "7 meno dienos". Visos teisės saugomos.