Daugeliui religinių tradicijų svarbus dvasingumo centras Vilnius daugelį amžių garsėjo ir kaip krikščioniško stebuklo miestas bei piligrimų traukos vieta. Stebuklingi Vilniaus paveikslai įkvėpė dailininkės Ievos Babilaitės-Ibelhauptienės darbų ciklą „Švytintis Vilnius“. Parodos atidaryme (lapkričio 20 d., galerija „D'Arijaus papuošalai“) bus pristatyta ir taip pavadinta I. Babilaitės-Ibelhauptienės bei Elvyros Kučinskaitės knyga. Sakralinės miesto topografijos temą pratęs vakaras „Post scriptum“ (2010 sausio 8 d., šv. Kryžiaus namai), kuriame skambės E. Kučinskaitės poetinės meditacijos, senųjų votų knygų fragmentai ir knygos „Švytintis Vilnius“ inspiruota kompozitoriaus Gedimino Gelgoto muzika.
Vilniaus topografija yra svarbus įvairių laikų ir tautų šio miesto inspiruotos poezijos motyvas: neretai pabrėžiama, kad pati miesto aura skatina kurti poeziją. Vakare „Vilniaus stebuklas“ (lapkričio 22 d., šv. Ignoto bažnyčia) miesto refleksijas įbalsins dvi mūzos - poezija ir muzika. Renginyje skambės įvairių laikų Vilniaus poezija ir miesto romansai, dalyvaus poetai Antanas A. Jonynas, Edmondas Kelmickas, aktoriai ir bardai Saulius Bareikis, Olegas Ditkovskis, Andrius Kulikauskas. Lapkričio 29 d. 18.30 val. Vilniaus Bernardinų bažnyčioje gailestingumo temą reflektuos choras „Jauna muzika“ (vad. V. Augustinas): koncerte skambės M. Lauridseno, G. Jacksono, P. Lukaszewskio, J. Tavenerio, J. Mieželytės, V. Augustino kūriniai.
Atviri religinių bendruomenių vakarai, vyksiantys gruodžio 3- 26 d. įvairiose Vilniaus erdvėse, yra vienas iš gražiausių „Vilnius - Europos kultūros sostinė 2009“ Sakralinės muzikos festivalio renginių, atspindintis Vilniaus multikultūrines tradicijas. Bendruomenių vakarų rengėjas - Vilniaus Šv. Pranciškaus Asyžiečio (Bernardinų) bažnyčios tarptautinis festivalis „Pax et bonum“.
Bendruomenių vakarus gruodžio 3 d. 18 val. Valstybinio Vilniaus Gaono žydų muziejaus Tolerancijos centre (Naugarduko g. 10/2) pradės žydų muzikos vakaras. Muzika, ir pasaulietinė, ir sakralinė-liturginė, skambėjusi sinagogose, buvo itin svarbi Lietuvos žydų kultūros dalis. Lietuvos žydų bendruomenė, kurios daugiau kaip 90 procentų buvo sunaikinta Holokausto metais, šiandien neturi nė vieno kantoriaus, tad sinagogų giesmes galime išgirsti tik iš išlikusių archyvinių įrašų... Vakaro metu profesorius Leonidas Melnikas supažindins su Lietuvos žydų muzikine tradicija, o tenoras Rafailas Karpis padainuos jidiš dainų bei žydų liturgijos įkvėptų sakralinės muzikos kūrinių, tarp jų - Maurice'o Ravelio „Kaddish“.
Gruodžio 4 d. 17 val. Dievo Motinos Užtarėjos sentikių cerkvėje (Naujininkų g. 20) vyks Sentikių vakaras, kuriame dalyvaus cerkvės choras, vadovaujamas Lietuvos sentikių bažnyčios aukščiausiosios tarybos pirmininko, dvasinio tėvo Grigorijaus Bojarovo. Vakaro metu skambės ženklinis giedojimas - bažnytinio giedojimo tipas, kurio pagrindas yra vienbalsis chorinis kompozicijos atlikimas. Liturginėse knygose garsinius intervalus žymėdavo specialiais ženklais, vadinamais „znamena“ (ženklai) arba „kriuki“ (kabliai), kurie buvo užrašomi virš kanoninio teksto. Sentikiai iki šių dienų išlaikė gyvas ženklinio giedojimo tradicijas. XVII a. viduryje skilus Rusijos stačiatikių bažnyčiai, jie nepriėmė nei naujo daugiabalsio giedojimo stiliaus, nei naujosios natų užrašymo sistemos penklinėse, išsaugodami senąjį ženklinį (kablinį) giedojimą.
Trečiasis vakaras - gruodžio 5 d. 18 val. Vilniaus evangelinio tikėjimo krikščionių bendruomenės maldos namuose (Krivūlės g. 12) bus skirtas Naujųjų krikščionių bendruomenėms. Jame dalyvaus sekmininkų, metodistų bendruomenės ir Vilniaus Naujojo Testamento baptistų bažnyčia, bus supažindinama su evangelinių bažnyčių liturgija, jų vertybėmis ir tikėjimo praktikų išraiška bei formomis. Vakarą ves Lietuvos sekmininkų bažnyčios vyskupas Rimantas Kupstys.
Evangelikų liuteronų bažnyčios giesmių vakaras „Gera giedoti šlovės giesmes“ vyks gruodžio 6 d. 18 val. Vilniaus evangelikų liuteronų bažnyčioje (Vokiečių g. 20). Programoje - senosios lietuviškos liuteroniškos giesmės ir kūriniai vargonams, parašyti naudojant protestantiškąjį choralą. Dalyvaus 2004 m. suburtas Vilniaus evangelikų liuteronų bažnyčios ansamblis „Adoremus“ (vad. R. Moraitė), vargonininkė J. Kazakevičiūtė, Lietuvos evangelikų liuteronų bažnyčios vyskupas Mindaugas Sabutis.
Mažoji Lietuva išugdė profesionalų lietuvių kompozitorių, muziką, žurnalistą, visuomenės veikėją Walterį Kristupą Banaitį (1918-1999). Šiais metais minimos W.K. Banaičio 10-osios mirties metinės (palaidotas Bitėnų kapinaitėse). Tarp lietuvių evangelikų liuteronų plačiai paplito W.K. Banaičio surinktų ir harmonizuotų giesmių rinkinys „Lietuvių evangelikų liaudies giesmės“. Šį rinkinį sudaro 34 keturbalsiam chorui harmonizuotos giesmės. Vakaro metu „Adoremus“ atliks W.K. Banaičio harmonizuotų giesmių.
Stačiatikiams atstovaus Vilniaus Šv. Dvasios vienuolyno brolių choras (vad. diakonas Viktoras Miniotas), kurio atliekamas giesmes girdėsime gruodžio 10 d. 18 val. Dievo Motinos Ėmimo į Dangų Vilniaus stačiatikių katedroje (Maironio g. 14). Tiek sentikių, tiek stačiatikių bažnyčia iki dabar laikosi a capella giedojimo nuostatos. Rusų ortodoksų bažnyčia pabrėžia, kad žmogaus balsas yra „pirminis“ instrumentas, kurį kūrė pats Dievas. Šv. Dvasios vienuolyno vyrų choras yra ne koncertinis, o liturginis, sudarytas dalyvauti tik pamaldose. Todėl šis vakaras nebus koncertas, o greičiau pažintis su autentišku rusų ortodoksų giedojimu. Choro programoje skambės iškilmingos ir džiugios Velykų giesmės, liūdesio persmelktos Gavėnios giesmės; bus vadinamojo Oktoicho giedojimo pavyzdžių. Kitas dvi vakaro programos dalis sudarys Vigilija (vakarinės pamaldos) ir liturgijos (mišių) giesmės. Vigilija, kaip ir Oktoichas, mūsų dienomis išliko tik ortodoksų bažnyčioje. Klausytojai galės pajusti, kaip stipriai skiriasi vakaro ir ryto maldos ir šlovinimai.
Vilniaus Religinių bendruomenių vakarus gruodžio 26 d. 19 val. užbaigs Vilniaus Bernardinų bažnyčios (Maironio g. 10) tradicinis Kalėdinis labdaros vakaras. Koncerte, kuris rengiamas kartu su Lietuvos nacionaline filharmonija, dalyvaus Čiurlionio kvartetas, solistai Asta Krikščiūnaitė (sopranas), Edmundas Seilius (tenoras), Kristina Zmailaitė (sopranas) ir Bernardinų bažnyčios choras „Langas“ (vad. - Rita Kraucevičiūtė).
7md inf.
* * *