Gruodžio ir Čiurlionio susitikimas Leipcige

7MD informacija
XX a. pradžios Leipcigas mums savotiškai artimas, palikęs reikšmingą žymę dviejų lietuvių menininkų - garsiojoje muzikos mokykloje studijavusių Mikalojaus Konstantino Čiurlionio (1901-1902) ir Juozo Gruodžio (1924) - kelyje. Simboliška - šiandien šių dviejų kompozitorių muzika nors trumpam sugrįžo į Vokietijos miestą: Leipcigo F. Mendelssohno aukštosios muzikos ir teatro mokyklos kamerinėje koncertų salėje po bene šimtmečio įvyko savotiškas šioje mokykloje studijavusių mūsų kompozitorių „egzaminas“.


Idėja suorganizuoti lietuvių muzikos vakarus gimė prieš dvejus metus. Po koncerto 2007 m. rugsėjį, kai pianistas Andrius Vasiliauskas kartu su profesore Raminta Lampsatyte muzikavo R. Schumanno bute-muziejuje Leipcige ir greta R. Schumanno fortepijoninių opusų pristatė šiuolaikines kompozicijas - trumpą V. Bartulio ir B. Kutavičiaus muzikos retrospektyvą bei šveicarų atstovės Melos Meierhans kūrybą, F. Mendelssohno mokyklos profesorius Ulrichas Urbanas pakvietė apsilankyti dar kartą. Teko pasvarstyti, kas suintriguotų šį, senas tradicijas turintį Europos muzikinį centrą, kurio šiandieninės publikos tradiciniu repertuaru tarsi ir nenustebinsi. Tada A. Vasiliauskas, tiksliai nežinodamas, profesorei R. Lampsatytei užsiminė - galbūt nuo M. K. Čiurlionio ir J. Gruodžio studijų laikų jų muzikos koncertai Leipcigo aukštojoje muzikos mokykloje nebuvo surengti? O juk iš tiesų taip ir buvo... 

 

Taigi iš pradžių buvo nuspręsta organizuoti vakarą, kurio vienoje dalyje skambėtų M.K. Čiurlionio, kitoje - J. Gruodžio kūriniai. Tačiau Leipcige šiuo metu studijuojančios Mirgos Gražinytės ir jos kurso vadovės Gudrunos Franke, kuruojančios šios mokyklos koncertų planus, dėka buvo paskirtos dvi dienos ir sudaryta galimybė gana išsamiai pristatyti dviejų Lietuvos autorių muziką. Taip 2009 m. spalio 17 ir 20 d. buvo surengti du „Portretų vakarai“. Juose dalyvavo ne tik pianistas A. Vasiliauskas, smuikininkas J. Tankevičius bei pianistė R. Lampsatytė, bet buvo įtraukti ir F. Mendelssohno mokyklos studentai.


Leipcigas išgirdo ankstyvąsias M.K. Čiurlionio kompozicijas, dvelkiančias jaunatviškais ieškojimais (tai 1901 m. Druskininkuose parašyti fortepijoniniai preliudai, Leipcige sukomponuotas Styginių kvartetas c-moll, kurį J. Tankevičius pagriežė kartu su F. Mendelssohno mokyklos studentais Juliane Schreiber, Bretislavu Hera ir Sophie Hage), ir jau savitą kompozitoriaus braižą atspindinčius opusus - miniatiūrų ciklą „Jūra“, Fugą b-moll, vėlesniuosius preliudus. J. Gruodžio kūrybinę retrospektyvą sudarė įvairi kamerinė programa - „Rauda“ fortepijonui, garsioji Sonata smuikui ir fortepijonui, keturios dainos - „Rugiagėlės“, „Oi, ant kalno“, „Žemė kėlė žolę“, „Alaus, alaus“ (jas atliko mokyklos studentė Hannah Schlott), dvi baleto „Jūratė ir Kastytis“ ištraukos - Valsas ir „Jūros daina“ (saksofonu grojo Sabina Gabriele Monterisi, fortepijono partiją skambino Tomoko Takeshita), „Rytiečių šokis“ ir Leipcige studijuojant sukurtas Styginių kvartetas d-moll (kartu su J. Tankevičiumi griežė F. Mendelssohno mokyklos studentai Elena Suchkova, Edle Steinmacher ir Danielis Pranti).


Galima sakyti, egzaminą ir Lietuvos kompozitoriams, ir jų kūrybą pristačiusiems Lietuvos muzikantams išlaikyti pavyko. Paliekant nuošalyje paties atlikimo ir interpretacinius aspektus, svarbiau yra atsiliepimai apie lietuvių kūrybą - M.K. Čiurlionio ir J. Gruodžio muzika sudomino Leipcigo auditoriją. Už tai reikėtų dėkoti ir profesoriui U. Urbanui, palaikiusiam ir skatinusiam šią mintį, profesorei G. Franke, suorganizavusiai net du koncertus, M. Gražinytei, subūrusiai dvi styginių kvartetų grupes, pakvietusiai F. Mendelsohhno mokyklos studentus giliau pažinti lietuvių kūrybą. Tačiau svarbu ir tai, jog šią misiją pavyko įgyvendinti - du Lietuvos menininkai tarsi atsidėkodami praėjus šimtmečiui sugrįžo ir savo muzika nusilenkė Leipcigo mokyklai.


Rima Povilionienė

 

*  *  *


© "7 meno dienos". Visos teisės saugomos.