„Gaida“ skirta tiems, kuriems miesto fenomenas yra tiek pat inspiruojantis, kiek jis buvo Steve'ui Reichui, kai šis ėmėsi įrašėti gimtojo Niujorko garsus - žmonių balsus, mašinų signalus, durų trenksmus, metro skambučius, laivų ragus, policijos sirenas ir pan. - ir pripildė jais klavišinius semplerius. Taip 1995 m. gimė kūrinys „City Life“, kurį sekmadienio vakarą, spalio 25 d., pirmą kartą Lietuvoje atliks festivalio ansamblis „Gaida Ensemble“ (dir. R. Šervenikas). Kartu bus proga palyginti Niujorko „garsovaizdį“ su greičiausiai gimtojo Vilniaus inspiruota nauja Nomedos Valančiūtės kompozicija „Bundančio miesto piliečiai“. Kompozitorė ją pristato taip: „Kartais jaunystėje, grįždama po bemiegės nakties, sutikdavau juos, bundančio miesto piliečius, tokius kryptingus, artimus ir svetimus, judančius priešinga linkme...“. Koncerte taip pat skambės Mariaus Baranausko „Giesmė erdvei“ (2005) bei jauno kroatų kompozitoriaus Krešimiro Seletkovičiaus „NO Music“, kurio premjerą šių metų Zagrebo muzikos bienalėje atliko „Gaidos“ ansamblis.
Spalio 25-oji reikšminga ir tuo, kad tą vakarą „Gaida“ pirmąkart įžengs į Nacionalinės dailės galerijos erdves, kur užtruks dar dvi dienas, pristatydama jau pripažintus Europoje projektus. Spalio 26-osios vakarą vokalinės muzikos virtuozai - Latvijos radijo choras, vadovaujamas Sigvardo Klavos, - pateiks Vilniui savo naujausią programą, ką tik nuskambėjusią Strasbūro festivalyje „Musica“ ir įtrauktą į Europos šiuolaikinės muzikos festivalių asociacijos „Reseau Varese“ tinklą. Ar a cappella giedamų kūrinių programa nutols nuo išgarsinto „baltiškojo spiritualizmo“? Ramūnas Motiekaitis choro atliekamą savo naująją „Rugsėjo simfoniją“ (2009, pagal O. Milašiaus poemą) apibūdina kaip senamadišką muziką „hedonistinei ausiai“. Martinas Vilumas „Karaliaus Lyro vaikų likimą“ (2007) irgi sakosi parašęs labiau romantine maniera (čia naudojama sena airių legenda apie Karaliaus Lyro vaikus ir druidų tekstas apie kūrybos paslaptis), o Santa Ratniecė kūrinyje „Tylus vanduo“ („Ču-dãl“) žavisi Tibeto aukštumose telkšančio ežero šventumu. Tačiau Gyorgy Ligeti „Lux Aeterna“ (1966, beje, skambančio futuristiniame S. Kubricko filme „2001 metų kosminė odisėja“), o juo labiau Lucos Francesconi „Leisk man kraujuoti“ („Let me Bleed“, pagal A. Bertolucci eiles) „baltiškaisiais“ niekaip nepavadinsi. L. Francesconi kūrinys skirtas 2001 m. Genujoje taikioje demonstracijoje policijos nušautam studentui.
Festivalio „tridienį“ Nacionalinėje dailės galerijoje antradienio vakarą (spalio 27 d.) vainikuos „ritualinės garso mišios“ - anksti mirusio italų kompozitoriaus Fausto Romitelli ir videomenininko Paolo Pachini videoopera „Metalų indeksas“ („An Index of Metals“, 2003), jau parodyta daugelyje didžiųjų Europos šiuolaikinės muzikos festivalių. Kompozitorius sakėsi norėjęs operą paversti švytinčia ir skambančia magma, kurioje klausytojas būtų vedamas ne naratyvo (siužeto), o hipnozės ir net transo... Kūrinį atliks puikus belgų šiuolaikinės muzikos ansamblis „Ictus“ ir prancūzų dainininkė Donatienne Michel-Dansac.
Spalio 28 d. Šokio teatre (prie Nacionalinės M.K. Čiurlionio menų mokyklos) išvysime kino klasiko Fritzo Lango 1927 m. filmą „Metropolis“, skambės prancūzų kompozitoriaus Martino Matalono originalus muzikinis takelis. Šį ambicingą projektą 1995 m. užsakė Paryžiaus „Chatelet“ teatras. Vilniuje kino filmą „įgarsins“ prancūzų ansamblis „Court-Circuit“, diriguojamas paties kompozitoriaus.
Spalio 29 d. Taikomosios dailės muziejuje „Kaskadų trio“, Vilniaus kvartetas ir choras „Jauna muzika“ atliks naujausius lietuvių kompozitorių kūrinius, taip kurių - dvi pasaulinės premjeros: Vytauto Germanavičiaus „Byrančios arkos“ ir Broniaus Kutavičiaus „Penkios Sigito miniatiūros“, skirtos poeto Sigito Gedos atminimui.
Beata Baublinskienė
* * *