Šeštame „Sirenų“ festivalyje – žymiausi Europos teatro vardai

7MD informacija


Prieš šešerius metus pirmame „Sirenų“ festivalyje Lietuvos teatro mėgėjams buvo pristatyta naujoji Europos scenos menininkų karta, kūrybinę brandą pasiekusi jau po daugeliui Senojo žemyno kraštų lemtingais tapusių 1989-ųjų. Pakilus geležinei uždangai, šie savaip įdomūs, individualūs ir ambicingi kūrėjai tapo savotiška jungiamąja grandimi tarp dviejų skirtingų kultūrinių tradicijų. Būtent šie menininkai kūrė ir tebekuria naująją teatro tikrovę, formuoja esmines šiuolaikinio teatro tendencijas. Neatsitiktinai nemaža dalis festivalio „Sirenos“ svečių yra pelnę garbingą „Naujosios teatro realybės“ prizą. Iš pasirinkto kelio „Sirenų“ festivalis neišklydo ir šiemet.


„Sirenų“ publika, kaip parodė ankstesnieji festivaliai, yra puikiai pasiruošusi net ir patiems radikaliausiems estetiniams iššūkiams. Per penkerius metus Lietuvos teatro gerbėjus supažindinusios su pačiais žymiausiais ir įdomiausiais Europos teatro menininkais, aktyviai ir įdomiai reaguojančiais į be perstojo kintančią kiekvieno mūsų tikrovę, „Sirenos“ šią intriguojančią pažintį tęsia ir šiemet. 2009-ieji – itin reikšmingi ir svarbūs ne tik Europos kultūros sostine tapusiam Vilniui, bet ir visai ekonominės ir intelektualinės krizės krečiamai Lietuvos kultūrai. Be to, tai ir savotiškas socialinės bei moralinės brandos egzaminas jaunai, dar tik besiformuojančiai mūsų visuomenei.


„Vilniaus – Europos kultūros sostinės 2009“ renginių gausa gerokai pakoregavo „Sirenų“ festivalio programą. Šįsyk ji ne tokia sutelkta, o išsitęsusi nuo pačioje metų pradžioje įvykusių prancūzų teatro „Comèdie-Française“ gastrolių ir įspūdingo italo Romeo Castellucci „Pragaro“, sukėlusio audringą teatralų bei žiūrovų diskusiją, iki pat spalio pabaigoje įvyksiančio vienų talentingiausių šiandienos Lenkijos teatro menininkų – Krystiano Lupos ir Jano Kłatos – spektaklių pristatymo.

 

2009-ieji Lenkijoje paskelbti žymaus lenkų režisieriaus, teatro novatoriaus Jerzy Grotowskio metais. Šiam ne tik lenkų, bet ir visuotinę teatro istoriją negrįžtamai transformavusiam scenos menininkui skirtų renginių gausa kaimyninėje Lenkijoje paskatino atidžiau pažvelgti į šio krašto sceninę tradiciją ir esamąjį laiką. Todėl šiųmetinių „Sirenų“ žiūrovai turės puikią progą išvysti du kaimynų lenkų spektaklius: režisieriaus Krystiano Lupos, pelnytai laikomo naujojo Lenkijos teatro tėvu, spektaklį „Persona. Marilyn“ ir visai dar pagarsėjusio Jano Kłatos inscenizuotą „Dantono bylą“.


Spalio 29 d. K. Lupos spektaklis „Persona. Marylin“ leis žiūrovams pasinerti į slapčiausių peripetijų ir įvairiausių netikėtumų pilną žymiosios amerikiečių popžvaigždės gyvenimo istoriją. Iš pirmo žvilgsnio spontaniškai, lyg iš atskirų, tarpusavyje tiesiogiai nesusijusių gyvenimiškų situacijų sukurtas, bet tvirtos vidinės struktūros spektaklis užburia, įtraukia, leidžia žiūrovams pajusti intymesnį, artimesnį, labiau asmeninį ryšį su Holivudo dievaite. Be to, „Persona. Marilyn“ – pasimatymas ne tik su garsiąja M. Monroe, bet ir pažintis su neįtikėtinos meninės vaizduotės kūrėju, intriguojantis bandymas susigrumti su sudėtinga, ne kiekvienam įkandama K. Lupos teatrine kalba.


Spalio 24 d. matysime visiškai kitokius meninius tikslus J. Kłatos režisuotoje „Dantono byloje“, tapusioje praėjusio teatrinio sezono atradimu ne tik kaimyninėje Lenkijoje, bet ir daugelyje Europos teatro festivalių. Žaisminga, karnavališka svarbiausiųjų Didžiosios prancūzų revoliucijos įvykių interpretacija hipnotizuoja viesulišku ritmu ir išorine bei vidine dinamika. J. Kłata nesileidžia vien tik į poros šimtų metų senumo įvykių persvarstymą. Lenkiškoji „Dantono byla“ – tai skvarbus ir ironiškas žvilgsnis į bet kokius gyvenimo kataklizmus, radikalius socialinius ar asmeninius pokyčius, puikiai suvokiamas bet kokiu laiku, bet kokioje visuomeninėje aplinkoje.


Tačiau bene labiausiai intriguojantis susitikimas Lietuvos teatro mėgėjų laukė jau spalio 16 d. Nacionaliniame dramos teatre, kur mūsiškei publikai jau neblogai pažįstamas suomių režisierius Kristianas Smedsas pristatė vieną naujausių savo kūrinių: specialiai Europos kultūros sostinėmis šįmet tapusiems miestams – Vilniui ir austrų Lincui – sukurtą spektaklį „Mental Finland“.


Šelmiška, spalvinga ir dinamiška juodoji komedija iliustratyvia, ne primityvia, tik šiek tiek komikso žurnalų stilistiką primenančia teatrine kalba pasakoja apie Europą 2069 metais. Visą Senąjį žemyną jau seniai uzurpavo diktatoriškoji Europos Sąjunga ir tik mažytės, bet be galo drąsios ir išdidžios tautos (tai, be abejo, suomiai) gyventojai sugebėjo pasipriešinti. Suomiai ryžosi užsidaryti didžiuliame vandenynais plaukiojančiame krovininiame konteineryje ir taip išsaugoti savo kultūrinę tapatybę, nacionalinį identitetą. Tačiau ES karinės pajėgos kiek netikėtai suranda šiuos Europos vandenyse dreifuojančios metalinės dėžės gyventojus ir užverda grėsminga kova, nė kiek nenusileidžianti legendinėms Asterikso ir Obelikso ar net „Žvaigždžių karų“ herojų kovoms su milžiniška imperija. Pustrečios valandos trukmės dramos, šokio ir multimedijų spektaklis savąjį aštrumą ir aktualumą įgauna per įtaigias, žaismingas šokio bei judesio scenas.


„Sirenų“ inf.


© "7 meno dienos". Visos teisės saugomos.