Vėl kviečia „Tindirindis“

7MD informacija
Gausių spalio kino renginių estafetę nuo pirmadienio perims Tarptautinis animacinių filmų festivalis „Tindirindis“. Spalio 19- 25 d. Vilnius septintą kartą vėl taps animacijos sostine.


Festivalio peržiūros vyks „Skalvijos“ kino centre, Lietuvos teatro, muzikos ir kino muziejuje, Lietuvos kinematografininkų sąjungoje, Prancūzų kultūros centre, „Woo“ kino bare, „Mediatekoje“. Spalio pabaigoje ir lapkričio pradžioje festivalis keliaus į Šiaulius, Klaipėdą ir Panevėžį. „Tindirindžio“ programa yra įvairiapusė, pristatanti garsių režisierių, debiutantų, studentų kūrinius iš įvairių pasaulio šalių, daug filmų, pelniusių užsienio festivalių prizus ir nominacijas. Geriausi filmai tarptautinės žiuri bus apdovanoti „Stiklo riešuto“ prizais ir diplomais.


Festivalio išvakarėse, spalio 17 d., Lietuvos teatro, kino ir muzikos muziejuje įvyks moksleivių animacinių filmų konkursas. Jame varžysis jaunųjų animacijos kūrėjų darbai iš Lietuvos, Latvijos, Estijos, Suomijos, Danijos, Norvegijos, Švedijos. Septynių šalių projektas „Tvirtovių legendos“ pristatys svarbiausias kiekvieno krašto legendas. Lietuvių moksleiviai sujungė savo jėgas ir ekranizavo Vilniaus įkūrimo legendą. Projekto „Geležinis vilkas“ vadovai - Valentas Aškinis, Gabrielė Baltrušaitytė, Regina Jackūnaitė ir Asta Bieliauskaitė.


26 konkursinėse „Tindirindžio“ programose šiemet bus parodyta apie 300 filmų, o retrospektyvinėse - beveik šimtas. Žiūrovai turės galimybę pamatyti naujausius lietuvių, užsienio režisierių trumpametražius ir pilnametražius animacinius filmus. Jie suskirstyti į trumpametražių, debiutinių, skirtų vaikams, jaunimui ir suaugusiems, eksperimentinių, pilnametražių, taip pat ir pačių vaikų sukurtų filmų programas.


Lietuviškoje konkursinėje programoje (01 LT) daug filmų, kuriuos sukūrė Vilniaus dailės akademijos, Vilniaus technologijų ir dizaino kolegijos studentai bei absolventai, jaunieji profesionalai ir lietuvių animacijos meistrai. Tai ir Antano Skučo debiutinis filmas „Vaikystės dienoraštis“, jau spėjęs pabuvoti keliuose tarptautiniuose festivaliuose ir Lietuvoje laimėjęs „Sidabrinių gervių“ apdovanojimą. Režisierė Nijolė Valadkevičiūtė šiemet festivaliui pateikė net tris avangardinius filmus. Ieva Bunokaitė - filmą „Grožio paslaptis“. Šio filmo personažai gyvena, myli, kenčia, skraido spalvotame keramikos pasaulyje. VDA magistrantė Rasa Jonikaitė festivalyje pristatys savo baigiamąjį darbą „Liusė“. Edgaro Perednio diplominis filmas - trimatės animacijos technika sukurtas „Gedimino sapnas“ - originaliai interpretuoja lietuvių legendą.


Šiemet vokiečiai švenčia 100-ąsias pirmojo animacinio filmo sukūrimo metines. Bendradarbiaujant su Goethe's institutu Vilniuje parengtos šešios vokiečių režisierių retrospektyvinės, tarp jų ir socialistinėje Vokietijoje (VDR) sukurtų filmų programos. Vokiečių režisierius Andreas Hykade Lietuvos žiūrovams pristatys savo filmus, pelniusius ne vieną tarptautinį apdovanojimą.


Kad žiūrovams būtų lengviau pasirinkti, „Tindirindžio“ filmai suskirstyti pagal temas. Trumpametražių filmų programa „Jausmai“ (02 TK) nagrinėja sudėtingus tarpusavio santykių klausimus. Baltarusių režisierė Irina Kodiukova filme „Sena istorija apie gyvenimą, meilę ir kitus stebuklus“ panaudojo senovinių bažnytinių ikonų stilistiką. Estų režisierius Riho Untas filme „Lili“ sprendžia klausimą, kas yra legendinės dainos apie Lili Marlen herojė, - pirmoji meilė, prostitutė ar meilės iliuzija. Mėgstantiems humorą skirta programa „Linksmai apie rimtus dalykus“ (03 TK).


Programoje „Pasaulio siurrealizmas“ (04 TK) filmų autorių požiūris į pasaulį netradicinis, originalus, pilnas siurrealistinių ir mistinių elementų. Turbūt pats ryškiausias šio pobūdžio animacijos atstovas yra olandų režisierius Rosto. Filme „Namuose geriausia“ jis pasakoja istoriją apie buvusį TV laidų vedėją, kuris užsidaro viešbučio kambaryje su mirusiu bičiuliu, norėdamas peržiūrėti savo šlovingos praeities įrašus.


Pasirodymų“ (05 TK) programa pristato filmus, kurių pagrindinis dramaturginis elementas yra muzika. Olandų režisieriaus Roelofo van den Bergho komiškame filme „Varjetė“ ant ilgų lazdų besisukančios plokštelės simbolizuoja skirtingus gyvenimo etapus. Serbas Rastko Ciricius filme „Fantasmagorija“ prikelia Emile'io Cohlio prieš šimtą vienus metus sukurtą filmą, improvizuoja ir sujungia du šimtmečius ir dvi animacijos technikas - tradicinę ir kompiuterinę. Programoje „Svajonės, sapnai ir baimės“ (06 TK) surinkti filmai apie gyvenimo ir sapnų susidūrimą. Trumpametražių filmų programa „Pasakų pasaulis“ (07 V) skirta vaikams. Joje surinkti animaciniai filmai, sukurti pagal įvairių šalių liaudies pasakas. Dar viena vaikams skirta programa - „Mažieji mūsų draugai“ (08 V).


Festivalio programoje ir dvi eksperimentinių filmų programos „Forma T“ (10 E) ir „Figūra Z“ (11 E). Debiutinių filmų programose „Dvasios ir būtybės“ (12 D) bei „Kitoks pasaulis“ (13 D) pristatomi pirmieji režisierių filmai, kuriuose atsiskleidžia jaunųjų menininkų noras kurti originalią, savitą animaciją. „Jaunimas jaunimui“ sudaro keturios studentiškų filmų programos, kuriose gausu žanrų, stilių, techninių ieškojimų: „Sapnai ir svajonės“ (14 ST), „Gamta ir dvasinė ekologija“ (15 ST), „Detektyvai ir kitos istorijos“ (16 ST), „Muzika ir šokis“ (17 ST) pristatys geriausius diplominius filmus iš kelių dešimčių užsienio aukštųjų mokyklų.


Pilnametražių filmų konkurse išsiskiria vengrų ir amerikiečių filmas „Imigrantai, arba Saldus gyvenimas L.A.“. Trijų „Emmy“, „Baftos“ ir kitų prizų laimėtojas režisierius Gaboras Csupo pasakoja istoriją apie du imigrantus - rusą Vladislavą ir vengrą Joską. Tapę draugais jie daro viską, kad išsipildytų jų amerikietiška svajonė.

 

Pagal „Tindirindžio“ rengėjų inf.



Animacijos kūrybinės dirbtuvės Vilniuje


Pastaruoju metu labai populiaru rengti įvairias kūrybines dirbtuves: piešimo ant šilko, kulinarijos, siuvinėjimų, namų dekoravimo, dekupažo. Visuomenė skatinama ne tik vartoti jau sukurtus kūrinius. Per televiziją stebime šokių ir dainų šou, todėl visai nesunku patikėti, kad ir tu pats viską gali. Animacija, kaip meno raiškos priemonė, yra patraukli jaunimui, vaikams, atrodo, kad šiais laikais viską gali kompiuteris. Beveik kiekvienas namuose gali sukurti filmą. Iš tikrųjų pasaulyje daugėja „namudinės“, individualios produkcijos filmų, kurie sukurti visai be biudžeto arba turint minimalias finansines galimybes.


Tarptautinis animacinių filmų festivalis „Tindirindis“ rengia jau tradicija tapusias animacijos kūrybines dirbtuves. Režisierius Jurijus Noršteinas savo paskaitose kalbėjo apie pačius giliausius dvasinius išgyvenimus, paskatinusius jį sukurti vieną ar kitą filmo sceną. Režisierius gilinosi į patį svarbiausią, jo nuomone, kūrybos šaltinį - vaikystės įspūdžius. Kiemas, kuriame auga seni klevai, po jais žmonės stato senus žigulius, apšiurę sandėliukai už namo, girgždanti laiptinė, tarp durų prabėgantys vabalėliai, nukritę ant medinių kiemo suolelių ir stalų rudeniniai lapai, mergaitė, besisupanti ant sūpynių ir ją apšviečiančios saulės spinduliai. Visi šie ir kiti vaikystėje matyti dalykai lyg dienoraščio lapai gula į režisieriaus gyvenimo knygą. Kuriant filmą reikia išmokti atsipalaiduoti ir pabandyti panaršyti po pačius giliausius šios knygos puslapius. Režisierius akcentavo vieną svarbų dalyką - reikia nebijoti atvirumo ir nuoširdumo, kalbėti apie tai, kas yra asmeniškai išgyventa, patirta ir pažįstama. Nereikia pozos ir spekuliacijos.


Ne visi menininkai sugeba įdomiai ir sklandžiai papasakoti apie savo kūrybą. Visada prisimenu charizmatiškąjį Aleksandrą Tatarskį. Režisierius prieš dvejus metus staiga mirė palikęs daugybę nepabaigtų projektų ir sumanymų. Savo paskaitose Vilniuje jis akcentavo tai, kaip svarbu mokantis ir studijuojant kuo daugiau sužinoti ir pamatyti kuo daugiau filmų apie tą meno sritį, kurioje ketini dirbti. Tačiau filmus reikia analizuoti, bandyti suprasti kūrėjo mintį ir menines priemones, kuriomis jis naudojosi kurdamas. Taip pat svarbu surasti savo bendraminčių grupę. Tatarskis papasakojo apie savo įkurtos studijos „Pilot“ struktūrą, gamybos problemas ir studijoje sukurtų filmų sėkmę. Jis padovanojo Lietuvos studentams didžiulę animacinių filmų kolekciją. Kartu su juo paskaitas skaitė studijos „Pilot“ meno tarybos narys ir dailininkas Valentinas Teleginas. Darbas su režisieriumi priverčia dailininką persikelti į režisieriaus diktuojamą pasaulį ir ieškoti tokių vizijų, kurios būtų priimtinos abiem kūrėjams, todėl labai svarbūs pokalbiai apie filmo scenarijų, personažų elgesį skirtingomis aplinkybėmis.


Garsus lenkų režisierius Piotras Dumala, atvykęs į kūrybines dirbtuves Vilniuje, paskaitose akcentavo menininko asociatyvinio mąstymo reikšmę. Jo filmuose nerasime klasikinės animacijos scenų, personažai santūrūs. Pati filmų atmosfera nukelia žiūrovus į rimties ir įtampos pilną pasaulį. Dumaùa akcentavo kuriant vykstantį sudėtingą procesą, kai autorius turi nugrimzti į savo vidų ir ieškoti ten asociacijų, kurias jam sukelia viena ar kita perskaityto literatūros kūrinio scena. Visos filme naudojamos priemonės, kambario garsai - gūdus seno laikrodžio tiksėjimas, girgždantys lyg dejonė mediniai laiptai, staiga pokštelėjusios durys ir t.t. - yra jam svarbūs ir atsirado po daugybės apmąstymų, ilgai stebėjus aplinką. Menininkas turi būti jautrus aplinkai. Ar spalva filme svarbi dramaturgiškai? Taip, atsako režisierius, aiškindamas, kad nieko nėra atsitiktinio, viskas apgalvota: štai raudonas obuolys ant palangės, šviečiantis niūrioje patalpoje lyg saulė, kambarys, paskendęs gūdžioje tamsoje, ir tuščias stalas, blankiai apšviestas iš kažkur sufokusuotos šviesos, o visas žiūrovo dėmesys sukauptas į tą apšviestą dėmę kadre. Įtempto laukimo nuotaiką staiga nutraukia tolumoje, už durų prabėgantis keistas šešėlis... Sudėtingas režisieriaus filmas pagal F. Dostojevskio romaną „Nusikaltimas ir bausmė“ ir jo epizodų analizė studentams paliko didelį įspūdį. Piotras Dumaùa taip pat papasakojo apie savo unikalią techniką ir ją pademonstravo: tai adata raižyto gipso plokštės paviršiaus animavimo būdas.


Kasmet į kūrybines animacijos dirbtuves atvyksta ir paskaitas skaito Rusijos kino kritikė, daugelio festivalių atrankos komisijos narė, Maskvos kinematografijos instituto dėstytoja Natalija Lukinych. Analizuodama pasaulio animacijos raidą, savo paskaitose ji akcentuoja autorių individualumą, pasirinktų meninių priemonių galimybes.


Krokuvoje jau keletą metų veikia viena garsiausių Europoje kūrybinių animacinių dirbtuvių, joms vadovauja režisierius ir profesorius Jerzy Kucia. Lietuvos žiūrovui buvo pristatyti subtilūs, džiazo muzikos įkvėpti jo filmai. Vilniuje profesorius stengėsi daugiau gilintis į studentų individualybę, analizavo jų projektų kadruotes ir scenarijus, kai kuriems pasiūlė tęsti savo sumanymus Krokuvoje.


Lietuvos animatoriams labai svarbūs susitikimai su garsiais pasaulio režisieriais Ruth Linford (Anglija), Ulla Carrin Grafstriom (Švedija), Natalija Orlova (Rusija), Žilvinu Lilu (Vokietija).


Šiemet į „Tindirindžio“ animacijos kūrybines dirbtuves atvyksta garsiausias lėlinės animacijos režisierius Stanislavas Sokolovas. Vilniuje jis pademonstruos šarnyrinių lėlių konstrukcijos principą, parodys gamybinio proceso eskizus, kadruotę, dekoracijų nuotraukas. Tai bus pirmoji pažintis su profesionaliosios lėlinės animacijos gamyba. Natalija Lukinych paskaitose parodys savo naują dokumentinį filmą apie Rusijos avangardą, ištraukų iš avangardinės animacijos filmų ir pristatys dailininkų Olgos ir Aleksandro Florenskių šeimos kūrybą.


Planuojama parengti leidinį, apibendrinantį šešerių metų kūrybinių dirbtuvių patirtį ir medžiagą. Kūrybines dirbtuves remia Lietuvos Respublikos Kultūros rėmimo fondas.


Jūratė Leikaitė

 

*  *  *

© "7 meno dienos". Visos teisės saugomos.