Pagrindinėje festivalio programoje tradiciškai bus rodomi pilno metražo dokumentiniai filmai, taip pat filmai, 2008-2009 m. sulaukę ypatingo kino festivalių bei žiūrovų dėmesio. Jie liudija svarbias šių dienų dokumentikos temas ir stilius. Režisieriaus Nati Baratzo „Vaikas buda“ (Izraelis) pasakoja apie budistų vienuolio Tenzino Zopos gyvenimo misiją - surasti savo mokytojo Gešės Lamos reinkarnaciją, bet kartu kelia daug klausimų apie tikėjimo galią ir stebina tikėjimo daromais stebuklais. Amerikiečių režisierių Stepheno Higginso ir Ninos Gilden Seavvey „Matadoras“ - jautrus ir daugiasluoksnis jauno bulių kovotojo Davido Fandilos portretas. Tai filmas apie begalinę valią, aistrą savo profesijai, apie meilę šeimai ir protėvių tradicijoms. Antiglobalistinis Ruperto Murray (D. Britanija) filmas „Horizonto pabaiga“ šokiruoja faktais apie žvejybą pasaulio vandenynuose. Čekės Janos Ševčîkovos filmas „Gyumri“ (2008) pasakoja apie per 1988 m. žemės drebėjimą Armėnijoje žuvusių vaikų šeimas, kurios iki šiol negali susitaikyti su netektimi. Pagrindinės programos filmų geografija plati. Bus parodyti ir Prancūzijoje, Austrijoje, Vokietijoje, Olandijoje, Libane kurti filmai.
Festivalyje pamatysime rusų režisieriaus Sergejaus Dvorcevojaus dokumentinių filmų programą. Režisierius Lietuvos kino žiūrovams jau yra pažįstamas - festivalyje „Kino pavasaris“ buvo rodytas jo vaidybinis debiutas „Tiulpan“ (2008).
Specialioji programa šiemet skirta Berlyno sienos griuvimo 20-osioms metinėms atminti. „Berlyno sienos“ programoje bus parodyti šeši filmai, kuriuose atsispindi vienas svarbiausių XX amžiaus istorinių įvykių – Berlyno sienos griuvimas, simboliškai žymėjęs šaltojo karo pabaigą ir Rytų ir Vakarų pasaulių jungimąsi. Reikšmingų politinių pokyčių banga nuvilnijo per rytinę Europos dalį. Marijos Zmarz-Koczanowicz (Lenkija), Marcelio Ùoziñskio (Lenkija), Jurio Podnieko (Latvija), Jirî Strechos ir Petro Slaviko (Čekija), Arūno Matelio ir Audriaus Stonio (Lietuva) filmai primins apie sudėtingus Rytų Europos laisvėjimo procesus, visuomeninius įvykius, jų reikšmę bei padarinius valstybėms bei atskirų žmonių gyvenimui.
Specialioji programa „Lūžio karta lietuvių dokumentikoje. 1989-1994 pristatys 9-ajame dešimtmetyje į lietuvių kiną atėjusios režisierių kartos kūrybinius debiutus. Šarūno Barto, Arūno Matelio, Audriaus Stonio, Algimanto Maceinos, Arturo Jevdokimovo filmai kalba apie egzistencinius dalykus, apie žmogaus vienatvę svetimame pasaulyje, apie gyvenimo ar jausmų prasmę, apie būties laikinumą, patriarchalinių ir naujų vertybių susidūrimą.
Festivalyje antrą kartą rengiamas Baltijos šalių dokumentinių filmų konkursas. Konkursinėje programoje bus parodyta po 4 dokumentinius filmus iš Estijos, Latvijos ir Lietuvos. Filmus vertins tarptautinė žiuri, jos nariai - Europos humanitarinio universiteto lektorė Alla Pigalskaja (Baltarusija), kino režisierius Sergejus Dvorcevojus, kino režisierius Miroslavas Janekas (Čekija). Konkurso prizus įsteigė Kazickų šeimos fondas.
Dauguma filmų peržiūrų vyks „Skalvijos“ kino centre, dalis filmų bus parodyta Nacionalinės dailės galerijos auditorijoje.
Šiemet pradėjo veikti specialiai festivaliui sukurta interneto svetainė www.vdff.lt, joje bus nuolat informuojama apie naujienas, svečius, filmų pristatymus ir t.t.
VDFF rengėjų inf.
* * *