Prancūzijos lietuvių kunigas - lietuvybės švyturys

7MD informacija

 

Kunigas Jonas Petrošius gimė 1921 m. gruodžio 19 d. Žemaitijoje, Reistų kaime, Šilalės valsčiuje, Tauragės apskrityje.

 

Jo tėvai (Petras ir Barbora) gyveno netoli vargo, turėdami tik „plėšininės“ žemės.

 

Sūnus Jonas 1942 m. įstojo į Telšių kunigų seminariją, jau už dvejų metų turėjo pasitraukti iš tėvynės ir toliau studijavo Eihšteto kunigų seminarijoje Bavarijoje.

 

1947 m. persikėlė į Strasbūrą Prancūzijoje, kur baigė kunigų seminariją ir 1951 m. buvo pašvęstas kunigu.

 

1955 m. Paryžiaus arkivyskupas kardinolas Maurice Feltinas prašė Strasbūro vyskupą leisti jam pakviesti kunigą J. Petrošių į Paryžių. Strasbūro vyskupas leido kunigui pačiam apsispręsti ir J. Petrošius pasirinko Paryžių. Jis čia atvyko lapkričio 15 d. ir liko iki mirties šių metų rugsėjo 8 dieną.

 

Paryžiuje lietuviai jėzuitai jau 1947 m. buvo įsteigę lietuvių katalikų misiją Prancūzijoje, bet paskutinis jos direktorius, daktaruotas Romoje (ne jėzuitas), po trejų metų spruko į Kanadą. Jo vietą užėmė kunigas J. Petrošius.

 

Bet vietinė lietuvių „aukštuomenė“, pripratusi prie daktaruotų kunigų, „angliakasių kunigui“ pradžios nelengvino. Kunigas J. Petrošius žinojo savo tikslą ir nebuvo toks, kokie buvo lietuvių auklėjami kunigai. Pas jį ateidavo ir ne lietuviai, ir jis su visais mokėjo surasti bendrą kalbą. Labiausiai jis būtų norėjęs dirbti su jaunimu, bet to pas mūsiškius ne visada daug buvo. O darbo buvo.

 

Kai antrasis Vatikano susirinkimas 1962 m. lotynų šventų mišių kalbą pakeitė vietine krašto kalba, J. Petrošius išvertė lotynišką tekstą ir Paryžiaus lietuviai pirmieji jo mišiose meldėsi lietuviškai, kol neatėjo oficialūs vertimai.

 

Jis iki 1981 m. buvo Prancūzijos lietuvių bendruomenės valdybos organų viršūnėje, rengė Lietuvos minėjimus Paryžiuje, du kartus padėjo surengti kasmetines Europos lietuvių studijų savaites prie Paryžiaus. Kasmet vasarą lankydamas lietuvius apvažinėdavo motoriniu dviračiu („Vespa“) visą Prancūziją, vėliau prisidėjo ir Belgijos, ir Olandijos lietuviai.

 

Jonas Petrošius visiems buvo broliškos meilės pavyzdys, neišblėstantis religinio ir tautinio gyvenimo žiburys.

 

Palaidotas rugsėjo 17 d. Bikavėnų kapinėse, Šilalės valsčiuje, šalia tėvų.

 

Ž. Mikšys

© "7 meno dienos". Visos teisės saugomos.