Portugalijos džiazas Vilniuje

Goda Rupeikaitė

Portugalija - fado tėvynė - pirmiausia asocijuojasi su melancholiška ir ilgesinga muzika. Tačiau čia gyvuoja ir sėkmingai savas tradicijas formuoja įvairiausi muzikos žanrai, tarp kurių itin vertinamas ir mėgstamas džiazas. Šiam žanrui dėmesio skiriama daug - vien šią vasarą įvairiose Portugalijos vietose vyko net septyni džiazo muzikos festivaliai, kurių daugelis truko net keletą mėnesių ir pristatė įvairiausias džiazo kryptis, stilius ir tarptautinius, pasaulyje gerai žinomus atlikėjus. Na, o Vilniuje išgirsti portugališko džiazo atstovus buvo galima rugpjūčio 8 d. „Piano.lt“ salėje, kur vyko vieno iš įdomiausių „Vilnius - Europos kultūros sostinė 2009“ projektų „ARTscape“ - renginio, pristatančio dvylikos Europos kultūros sostinių šiuolaikinį vaizduojamąjį meną, džiazą ir kino filmus, - koncertas. Metus trunkantis „ARTscape“ projektas jau supažindino su didžiuma numatytų Europos šalių kultūros atstovų ir įrodė esantis itin vertingas, pasiteisinęs ciklas.

 

Portugalijos kultūros mėnuo baigėsi jaukiai kameriniu, bet nemažiau įspūdingu ir bene pačiu šilčiausiu iš visų buvusių džiazo muzikos koncertų. Jame buvo pristatyti Filipe Raposo (fortepijonas), Yuri Danielis (kontrabosas) bei Carlosas Miguelis (mušamieji), muzikuojantys kartu kaip „Filipe Raposo Trio“. Jo įkūrėjas ir lyderis F. Raposo, baigęs fortepijono ir kompozicijos studijas Lisabonos nacionalinėje konservatorijoje, vakaro metu atsiskleidė ne tik kaip puikus pianistas, bet ir dramaturgas, nuosekliai vedęs kiekvieną kūrinį nuo pradžios iki galo, atskleidęs kiekvieno grupės nario charakterį ir muzikinius gebėjimus.

 

Trumpai pristatydamas grupę F. Raposo pripažino, kad didžiausią įtaką jo muzikavimui ir kūrybai daro klasikinė, šiuolaikinė bei tradicinė Portugalijos ir Pietų Europos muzika, kurių visų samplaiką galėjome išgirsti rugsėjo 8-osios vakarą. Johanas Sebastianas Bachas, Maurice'as Ravelis, Claude'as Debussy, Bela Bartókas, Arvo Pärtas, Krzystofas Pendereckis, Johnas Cage'as, Steve'as Reichas, Ianis Xenakis, Philipas Glassas, Vince'as Mendoza, Glennas Gouldas, Billas Evansas, Keithas Jarrettas, Joåo Paulo, Esbjörnas Svenssonas, Bradas Mehldau - tai tik dalis vardų, kurių kūryba remdamasis F. Raposo ieškojo savęs. Susidaro įspūdis, kad tai, ką jis atrado, yra savita ir netgi labai asmeniška; klasika, minimalizmas, tradicinė muzika ir džiazas įtikinamai susijungė į organišką ir turtingą visumą.

 

„ARTscape“ koncerte skambėjusios improvizacijos daugiausia rėmėsi tradicinės Pietų Europos muzikos melodijomis, taip pat išgirdome porą paties F. Raposo kompozicijų, o bisui nuskambėjo improvizacija J.S. Bacho muzikos motyvais. Kai kurios kompozicijos savo ritmika ar kiek saldokomis fortepijono partijomis laviravo ties sentimentalumo riba, bet tos ribos neperžengė subtiliai ir itin meistriškai įvedus naują ritmą ar netikėtai įdomiai pritaikius instrumentų galimybes. Čia itin pasitarnavo virtuoziškas Y. Danielio, pastaruoju metu muzikuojančio dar ir Jano Garbareko kvartete, grojimas. Jo rankose kontrabosas atvėrė itin plačią garsinių atspalvių paletę,kur, rodos, spontaniškai gimstantys netikėčiausi pustoniai suteikė kompozicijoms šilumos ir savotiškos paslapties bei ramybės jausmą.

 

Prakalbus apie jausmus, norisi pabrėžti, kad visas vakaras buvo skirtas jiems, o ne kokiems garsiniams eksperimentams. Jausmams, gimstantiems iš kone tobulo muzikantų emocionalumo ir santūrumo balanso. Kompozicijos prikaustė nuoširdumu ir lengvai įtraukė į savo atvirą sąskambių, ritmų ir netgi garso stiprumo kuriamą meditaciją. Galbūt tik norėjosi girdėti šiek tiek mažiau mušamųjų. Būgnininko C. Miguelio profesionalumas nekėlė abejonių visą vakarą - tikslumas, subtilūs perėjimai vertė žavėtis, o kartais temperamentingasis muzikantas užsimiršdavo ir grupės draugus tiesiog paskandindavo garsuose. Fortepijono ir kontraboso duetas skambėjo nepaprastai jaukiai, subtiliai, išradingai ir pavergė tarpusavio ryšio stiprumu.

 

„Filipe Raposo Trio“ atsivėrė kaip įdomus žvilgsnis į šiuolaikinę Portugalijos džiazo muziką, kur modernūs ritmai ir sąskambiai puikiai randa vietą tradicinės fado muzikos prieglobstyje.

 

*  *  *

 

 

© "7 meno dienos". Visos teisės saugomos.