Lenkų vaidybinių filmų festivalis

Živilė Pipinytė
Pirmadienį Gdynėje prasidės 34-asis lenkų vaidybinių filmų festivalis. Kaip ir anksčiau, festivalio rengėjai žada tris konkursines programas - Pagrindinę, Nepriklausomo kino ir Jaunojo kino. Šiuose konkursuose parodyti filmai kovos dėl „Auksinių liūtų“ ir kitų svarbių apdovanojimų. Dėl jaunųjų žiūrovų prizų susirungs filmai, rodomi programoje „Gdynė vaikams“. Tačiau svarbiausia, žinoma, yra pagrindinė konkursinė programa, į kurią atrenkami įdomiausi per metus Lenkijoje sukurti filmai.

 

Šiemet joje bus ir dar nerodytų, ir kritikos bei žiūrovų jau įvertintų filmų. Iš viso šiame konkurse bus parodyti 24 filmai. Lenkų kino panoramoje taip pat bus rodomi naujausi filmai, tarp jų lenkų kino meistrų Andrzejaus Wajdos ir Krzysztofo Zanussi kūriniai. Nepriklausomo kino konkursas šiemet vyks jau aštuntą kartą. Jis suteikia galimybę jauniems, neprofesionaliems kūrėjams būti pastebėtiems. Jaunojo kino konkurse rodomi vaidybiniai kursiniai ir diplominiai Lenkijos kino mokyklųstudentų ir absolventų darbai. Šis konkursas vyks trečią kartą.

 

Neliks pamiršta ir graži paskutinių metų tradicija festivalyje išsamiau pristatyti vienos pasirinktos šalies kiną. Pernai dėmesio sulaukė čekų kinematografija, šiemet bus parodyti įdomiausi filmai iš Izraelio, vyks susitikimai su jų kūrėjais. Kita festivalio tradicija - rengti pagrindinio konkurso žiuri pirmininko filmų retrospektyvas. Šiemet žiuri vadovauja ne vieno pasaulyje pripažinto filmo (tarp jų ir Lietuvoje rodytų „Nikiforo“ bei „Išganytojo aikštės“) režisierius Krzysztofas Krauze. Gdynės festivalis - tai ir dešimtys įvairiausių renginių - parodos, koncertai, susitikimai, knygų pristatymai. Šiemet lenkų kinematografija švenčia savo šimtmetį. Šiam jubiliejui bus skirtas vienas iškilmingų festivalio vakarų. Šiai datai taip pat skirta Lenkų kino instituto, Lodzės kino muziejaus ir Nacionalinės filmotekos surengta paroda „100 lenkų kino metų. 1908-2008“.

 

Užmetus akį į Pagrindinę programą, stebina žanrų ir temų įvairumas. Lenkų kinematografininkai visada domėjosi savo šalies istorija. Šiemet konkurse bus parodyti keli vaidybiniai filmai, pasakojantys apie iškilias istorines asmenybes. Ryszardo Bugajskio „Generolas Nilas“ („General Nil“) - tai bandymas rekonstruoti paskutinius legendinio „Armija Krajowa“ generolo Emilio Fieldorfo gyvenimo metus nuo tada, kai jis grįžo iš tremties Urale, kurioje atsidūrė 1945 m., iki mirties nuosprendžio įvykdymo 1953-iųjų pavasarį. Rafalo Wieczyñskio filmas „Popieùuszko. Laisvė yra mumyse“ („Popieùuszko. Wolnoúã jest w nas“) skirta „Solidarumo“ legendai, kunigui, kurį nužudė lenkų saugumiečiai. Dar vieną lenkų legendą apie kilnų plėšiką Janosiką į ekraną perkėlė Agnieszka Holland ir Kasia Adamik. Filmas „Janosikas. Tikroji istorija“ („Janosik. Prawdziwa historia“) su pertraukomis buvo kurtas net aštuonerius metus. Režisierės perteikia savo požiūrį į kadaise populiaraus serialo išgarsintą istorinį personažą - jauną vaikiną, tapusį plėšikų gaujos vadu.

 

Lenkų kinas visada įdomiai traktuoja ne tik didžiuosius istorijos lūžius, bet ir tai, kas vyksta dabar, kasdienes nematomas permainas atskiro žmogaus ir šalies gyvenime, naujus reiškinius ir naujus socialinius sluoksnius. Prie tokių filmų, matyt, priskirtinas ir Katarzynos Rosùaniec „Galerijų lankytojos“ („Galerianki“). Jo herojės - vartojimo šventyklomis tapusių šiuolaikinių prekybos centrų lankytojos - paauglės, kurių pirkinius (už sekso paslaugas) apmoka turtingi vyrai. Apie seksualinį paauglių išnaudojimą pasakoja ir naujausias Roberto Gliñskio filmas „Kiaulytės“ („Úwinki“). Filmas pasakoja apie kelis pasienyje su Vokietija įsikūrusio miestelio berniukus, parsiduodančius vokiečių pedofilams.

 

Jaunas režisierius Xawery Ýuùawskis perkėlė į ekraną vieną skandalingiausių paskutinių metų literatūros debiutų - Dorotos Masùowskos „Lenkų-rusų karą“ („Wojna polsko -ruska“, beje, knyga išversta ir lietuviškai). Tai vienas mano laukiamiausių šio festivalio filmų. Laukiu ir unikalaus lenkų animacinio kino kūrėjo Piotro Dumaùos vaidybinio debiuto - filmo „Miškas“ („Las“). Dumaùos pasakojimo herojus - senis, vedantis sūnų per gūdų mišką, o kartu prirakintas prie lovos mirtinos ligos. Ir, žinoma, naujausio lenkų poetinio kino kūrėjo Jano Jakubo Kolskio filmo „Afonia ir bitės“ („Afonia ir pszczoùy“). Programoje perskaičiau daug naujų, negirdėtų pavardžių, kurios žadina smalsumą, kokia jaunoji lenkų režisierių karta ateina į didįjį kiną. Vadinasi, kelionė prie Baltijos jūros žada ir daug netikėtumų.

 

*  *  *

© "7 meno dienos". Visos teisės saugomos.