Gavęs netikėtą Uzedomo (Vokietija) muzikos festivalio pasiūlymą sukurti kadencijas L. van Beethoveno Fortepijoniniam koncertui, op. 61a (tai Koncerto smuikui ir simfoniniam orkestrui autorinė versija), kompozitorius ilgai ieškojo rakto šiai muzikai, kol pagaliau gimė „tilto“ idėja: tilto tarp smuiko ir fortepijono versijų, tilto tarp Beethoveno muzikos – jau tuo metu sukurtos ir tos, kuri dar bus parašyta vėliau, tilto tarp Beethoveno laikotarpio ir mūsų dienų.
Liepos 14 d. koncertu Tartu (Estija) prasidėjo Baltijos jaunimo filharmonijos (Baltic Youth Philharmonic) simfoninio orkestro, vadovaujamo dirigento Kristjano Järvi, turas po Baltijos šalis. Šis koncertas tapo ir „Glasperlenspiel“ festivalio atidarymu. Kompozitoriui buvo ypač malonu vėl grįžti į gerai jam pažįstamą miestą, kur 1986 metais „Vanemuine“ teatre buvo pastatytas jo baletas „Marija Stiuart“. Garsus XX amžiaus dirigentas Neeme Järvi – Kristjano Järvi tėvas, – specialiai atvykęs į koncertą Tartu, labai teigiamai įvertino L. van Beethoveno Koncertui parašytas A. Šenderovo kadencijas ir teigė, kad nuo šiol šio Beethoveno koncerto be jų jis neįsivaizduoja.
Jau kitą dieną Baltijos jaunimo filharmonijos orkestras koncertavo Helsinkyje. Į koncertą atvyko Lietuvos Respublikos ambasadorė Suomijoje Halina Kobeckaitė su ambasados darbuotojais.
Liepos 20 d. jau Vilniuje, Šv. Kotrynos bažnyčioje, vėl skambėjo orkestro atliekama muzika – F. Mendelssohno-Bartholdy uvertiūra „Gražioji Meluzina“, L. van Beethoveno Koncertas fortepijonui (solistas – švedų pianistas Peteris Jablonskis) ir P. Čaikovskio Simfonija Nr. 5.
L. van Beethoveno fortepijoninis koncertas patraukė klausytojų dėmesį savo netikėtumu ir A. Šenderovo muzikos „intervencijomis“. Kompozitoriui pavyko išlaikyti pusiausvyrą tarp L. van Beethoveno muzikos stilistikos ir mūsų dienų pulso, nesupriešinant jų vienas su kitu, o meistriškai papildant darnų klasikinės muzikos skambėjimą mūsų dienų muzikos sąskambiais. Tai suteikė muzikai platesnį kontekstą ir privertė klausytojus susimąstyti apie tai, kaip gražios idėjos lengvai gali pavirsti savo priešingybėmis. Papildomas pučiamųjų ansamblis, netikėtai suskambėjęs finale iš balkono, suteikė muzikai ne tik ypatingą erdvinį skambėjimą, bet ir ironijos atspalvį.
Liepos 25 d. smuikininkė Ingrida Rupaitė ir Šv. Kristoforo kamerinis orkestras Islandijoje atliks A. Šenderovo Koncertą smuikui ir orkestrui.
O ant kompozitoriaus darbo stalo – Misterijos, kuri planuojama atlikti rugpjūčio 23 d.
„Piano.lt“ kiemelyje kaip „Vilnius – Europos kultūros sostinės“ projektas, partitūra. Kūrinio premjeroje dalyvaus vienas žymiausių pasaulyje kantorių Josephas Malovany iš Niujorko, dainininkė Liora Grodnikaitė, saksofonininkai Petras Vyšniauskas ir Liudas Mockūnas, perkusininkai Vladimiras Tarasovas, Arkadijus Gotesmanas, Pavelas Giunteris, Šv. Kristoforo kamerinis orkestras.
Rugsėjo mėnesį kompozitorius kviečiamas į Uzedomo festivalį kaip šio festivalio kompozitorius („composer in residence“). Čia bus atlikti net 5 jo kūriniai, įvyks kūrinio „Fanfares from the Past“ trimitui, smuikui ir violončelei premjera, vėl suskambės L. van Beethoveno Fortepijoninis koncertas su A. Šenderovo keturiomis kadencijomis.
Lapkričio 14 d. Hamburge įvyks jau dvidešimtasis kūrinio „David’s Song“ atlikimas. Kūrinys, sukurtas D. Geringo 60-mečiui, buvo atliktas net su devyniais Europos styginių kvartetais ir įrašytas į plokštelę, ją vokiečių žurnalas „Fonoforum“ įvertino penkiomis žvaigždutėmis, o lenkų žurnalas „Muzyka 21“ paskelbė „mėnesio plokštele“.
„7md“ inf.
* * *