Vaidas Jauniškis straipsnį „Įsisenėjusi sinefilo liga“ pradeda taip: „Lietuvis sinefilas“ skamba kaip koks oksimoronas: sinefilizmui pas mus nei dirvos nebuvo pakankamai daug, nei ji buvo nuolat tręšiama, kad toks augalas suklestėtų.“ Šį savo teiginį autorius pagrindė daugybe liūdnų pastebėjimų, pirmiausia apie Vilniuje išnykusias kino rodymo vietas, nes žiūrėti filmą tamsioje salėje ir dideliame ekrane – vienas svarbiausių sinefilų malonumų.
Kaip Vilniaus sinefilai gyveno anksčiau, primena istorikė Anna Mikonis, straipsnyje „Kinas tarpukario Vilniuje“ atkūrusi prieškario Vilniaus kino topografiją. Perskaitęs istorikės tekstą pagalvojau, kad jau galima rengti ekskursijas tema „Išnykę Vilniaus kino teatrai“.
Tačiau paradoksas – senų filmų, kurie itin mieli kiekvieno sinefilo širdžiai, šiemet Vilniuje bus parodyta tikrai daug. Rubrikoje „Netrukus“ pristatomi keli šios vasaros kino renginiai. Liepos 7 d. Vilniuje jau prasidėjo kino istorijos maratonas, truksiantis iki pat Naujųjų. Filmų sąraše, kurį sudarė keli amerikiečių kinotyrininkai ir Jonas Mekas, – svarbiausi kūriniai, nulėmę kino istorijos raidą. Trys iš jų – Roberto Flaherty „Nanukas iš Šiaurės“, Abelio Gance’o „Ratas“ ir Dzigos Vertovo „Žmogus su kino kamera“ – žurnale pristatomi plačiau. Taip pat „Kine“ anonsuojamas Pirmasis vasaros lenkų vaidybinių filmų festivalis bei per Pirmąjį pasaulio vilniečių suvažiavimą rugpjūtį rodomos lenkų filmų programos. Dar vieną tikrus sinefilus rugpjūtį sudominsiantį renginį – portugalų režisieriaus Manoelio de Oliveiros filmų retrospektyvą „Skalvijoje“ – anonsuoja Santa Lingevičiūtė.
„Kino“ viršelį neatsitiktinai papuošė smarkiai ūgtelėjusi Hermiona – jauna aktorė Emma Watson. Viena laukiamiausių vasaros premjerų – naujas filmas apie Hario Poterio ir jo draugų nuotykius. „Kino teatro“ rubrikoje Laima Kreivytė recenzuoja „Harį Poterį ir Netikrą Princą“, taip pat galima perskaityti interviu su šio filmo režisieriumi Davidu Yatesu. Vasarą kino teatrų repertuare, kaip jau įprasta, dominuoja komerciniai filmai. Nijolė Andrijauskienė recenzuoja netrukus pasirodysiančią animacinę juostą „Aukštyn“, kuria šiemet buvo atidarytas Kanų kino festivalis, Živilė Pipinytė – pagal pasaulinį bestselerį sukurtą Nicko Cassaveteso „Mano sesers globėją“, matyt, išspausiančią ne vieno žiūrovo ir žiūrovės ašarą. Kadangi ne vienas tikras sinefilas vis dažniau priverstas likti savajame namų kine, tai ir ši rubrika „Kine“ didesnė – aptariami neseniai DVD formatu pasirodę filmai „Stileivos“, „Saulėlydis“, „Mergaitė ir lapė“, „Hercogienė“ ir „Tarasas Bulba“. Vienoje laukiamiausių šios vasaros premjerų – Quentino Tarantino „Negarbinguose šunsnukiuose“ – suvaidinusią aktorę Diane Krüger plačiau pristato Izolda Keidošiūtė.
Šiame „Kine“ laukia susitikimas su ne viena šių ir anų laikų kino asmenybe. Giedrė Andreikėnaitė-Kiselienė pernai vasarą Suomijoje užrašė diskusiją su rusų režisieriumi Andrejumi Michalkovu-Končialovskiu, negailinčiu piktų žodžių šiuolaikiniam, pernelyg paprastam, infantiliam ir nuglaistytam kinui. Rūta Oginskaitė rengia knygą apie Vytautą Kernagį. Žurnalo skaitytojų dėmesiui pateikiamas vienas jos skyrius, pasakojantis apie sudėtingus Kernagio ir lietuvių kino santykius. Neringa Kažukauskaitė kalbėjosi su rusų aktoriumi Sergejumi Garmašu, kuris filmuojasi lietuviškame filme „Ekskursantė“.
Lietuviškoji šio numerio filmoteka ne itin didelė – naujų filmų premjeros dar tik laukia rudenį. Bet Emilija Visockaitė nuvyko į „Eksursantės“ filmavimo aikštelę, pasikalbėjo su režisieriumi Audriumi Juzėnu, prodiuseriu Algirdu Šemeškevičiumi ir parašė įdomų reportažą, kaip gimsta lietuviškas filmas apie pokario trėmimus. Populiarų klausimą, kaip lietuvių kinui atspindėti istoriją, savo feljetone kelia ir Živilė Pipinytė. Lukas Brašiškis recenzuoja Giedrės Žickytės filmą „Baras“, kurio herojus yra sovietmečio nepriklausomojo kino kūrėjas Artūras Barysas, o Linas Vildžiūnas – Skirmanto Valiulio knygą „Vakarai su televizija“. Tai savotiškas lietuvių televizijos istorijos metraštis, užfiksuotas ne vienus metus spausdintose kritiko savaitinėse lietuviškų televizijų apžvalgose. Taigi atsivertus „Kiną“, tikrai bus apie ką paskaityti ir pagalvoti, juolab kad už lango – liepos lietus.
Jūsų –
Jonas Ūbis
* * *