Belieka padėkoti už arbatą

Kęstutis Šapoka
Pradėsiu nuo to, kad buvau prižadėjęs redakcijai parašyti šį tekstą, todėl tiesiog vykdau įsipareigojimą. Šis faktas galbūt pateisins teksto formą.


Sukantis iš padėties, reikėtų pacituoti dalį pranešimo spaudai, išsiuntinėto internetu: „Gerovės“ fabriko patalpose įsikūrė galerija „terra recognita“, kurioje vyks menininko Sauliaus Vaitiekūno akmens ir metalo mažosios plastikos paroda „...nes laikas yra arti.“ Be to, galerija duris atveria prie šį pavasarį įsteigto meninės kūrybos palikimo išsaugojimo ir plėtros fondo. Jis sumanytas kaip ne pelno siekianti institucija, alternatyva jau veikiančioms, panašia veikla Lietuvoje užsiimančioms organizacijoms ir ketina kurti materialinę, informacinę, organizacinę, finansinę bazę kultūrinės ir kūrybinės veiklos populiarinimui, meninės kūrybos palikimo išsaugojimo, naujų muziejininkystės formų paieškai bei tobulinimui, talentingų menininkų rėmimui. Dar šiais metais ketinama atidaryti vaikų ir suaugusiųjų meno mokyklą, gamybinius kultūrinių bei kūrybinių industrijų padalinius, rengiama mažiausiai saugių visuomenės grupių integracijos į bendruomenę programa.“ Labai gražus ir prasmingas pristatymas, bet ką dar galima pasakyti apie tikrus ar menamus ketinimus? Belieka palinkėti sėkmės ir palaukti rezultatų.

 

Kita vertus, nenorėčiau taip sausai baigti teksto, todėl galėčiau pridurti, kad Saulių Vaitiekūną jo galerijoje-dirbtuvėje vieną lietingą sekmadienio popietę aplankėme su kolege neoficialiai. Įspūdinga dirbtuvė, loftas nuostabioje vietoje, kurio galėtų pavydėti daugelis (ir aš tarp jų) dailininkų. Monumentali „Requiem orkestrui“ instaliacija užima didžiąją patalpos dalį. Žinoma, galima pamatyti ir kitus, šalia instaliuotus kūrinius.

 

Čia kyla šiokia tokia moralinė dilema. Kritikuoti, kaip žinia, geriausia yra nepažįstamus dailininkus. Mat netrukdo asmeniškumai. Sunkumai prasideda tada, kai po didinamuoju stiklu atsiduria gero pažįstamo kūriniai (arba dažnas reiškinys dailės kritik(i)ų, menotyrinink(i)ų ceche, kai norisi pakritikuoti kolegą(-ę), bet pragmatiškumas to daryti neleidžia, nes kritikuojamasis(-oji) dirba kokiame nors įtakingame fonde, institucijoje ir gali būti naudingas(-a), arba priešingai, kaip būna dažniau, vėliau kaip nors pakenkti) arba tada, kaip kad nutiko ir man, kai su dailininku susipažįstama prieš rašant tekstą. Taigi tokiu atveju tarsi surišamos rankos.

 

Negi į akis šypsosiesi, draugiškai bendrausi, o po to už akių, tekste dailininką sumalsi į miltus?! Yra dalis dailinink(i)ų ir dailės kritik(i)ų, kurie(-ios) dailės kritiką suvokia kaip teisiančią (baudžiančią) arba laiminančią instituciją ir bet kokį dailės kritikos tekstą skaito (rašo) kaip nuosprendį. Remiantis šiuo požiūriu, kiekviena kritinė gaidelė tekste, tokio skaitytojo, žinoma, bus sutikta kaip dūris peiliu į nugarą.

 

Kita vertus, yra ir kiek kitoks (ypač tarp jaunesnės kartos) požiūris, kuriuo remiantis kritinis tekstas, pastabos suvokiamos kaip diskusijos rudimentas. Tai reiškia, kad koks nors reiškinys, paroda, kūrinys yra vienas iš diskurso grandžių, skatinančių atsakomąsias reakcijas, o kritinis tekstas yra reakcija, savo ruožtu provokuojanti kitas. Šiuo atveju nei paroda, projektas, kūrinys, nei kritinis tekstas nėra viršesnis.

 

Grįžtant į pradžią galima pasakyti, kad pažintis su Sauliumi Vaitiekūnu iš tiesų kiek prigesino mano kritinį entuziazmą, nes išsakyti nepasitenkinimą galėjau, jei būčiau norėjęs, ir tiesiogiai. Kita vertus, bendravimas su autoriumi gali ne tik supančioti asmeniškumais, bet kartais ir priešingai, šiek tiek pakeisti išankstinį nusistatymą ir padėti susidaryti objektyvesnį požiūrį. Tenka prisipažinti, kad buvau ne itin gerai susipažinęs su Sauliaus Vaitiekūno juvelyrika ir atrodo, jog pastaroji yra stipriausia jo, kaip menininko, pusė.

 

Jaunieji dailininkai galėtų pasimokyti neišsenkančios energijos, tikėjimo savo darbu ir, be abejonės, Sauliaus Vaitiekūno vadybininko sugebėjimų. O šį kartą telieka dirbtuvės-galerijos šeimininkui padėkoti už nuoširdų priėmimą ir karštą arbatą šaltą darganotą popietę.

 

*  *  *

 

© "7 meno dienos". Visos teisės saugomos.