„Inmezzo“ penktojo gimtadienio koncertas

7MD informacija
„Širdis gyvenimą dainuos“ - į taip pavadintą koncertą, gegužės 27 d. vykusį Vilniuje, Mokslų akademijos Konferencijų salėje, klausytojus sukvietė vokalinis ansamblis „Inmezzo“. Šiuo šventišku koncertu, subūrusiu pilną salę klausytojų, ansamblis paminėjo kūrybinės veiklos penkerių metų gimtadienį.


Dainavo ansamblio artistės: mecosopranai Aušra Stasiūnaitė, Lina Urniežiūtė, Raimonda Janutėnaitė, sopranas Jurgita Lopetaitė, fortepijonu pritarė ansamblio koncertmeisterė Nijolė Baranauskaitė. Koncertą vedė ir poeto Henriko Radausko eiles skaitė Mokslininkų rūmų direktorė Aldona Daučiūnienė.

 

Ansamblio sumanytoja ir meno vadovė, Lietuvos nacionalinio operos ir baleto teatro solistė, LMTA docentė Aušra Stasiūnaitė ansamblį įkūrė 2004 metais norėdama, kad jos klasę baigusios studentės, respublikinių konkursų laureatės ir tarptautinių konkursų diplomantės neišsiskirstytų po užsienius ar nekeistų profesijos, bet turėtų kūrybinio darbo Lietuvoje. Dėstytojos ir jos studenčių bendra sceninė veikla - tai unikalus atvejis Lietuvos muzikos istorijoje ir pedagoginėje praktikoje. Iš pradžių ansamblyje dainavo tik mecosopranai, vėliau jį papildė ir sopranai, tai leido praplėsti ansamblio repertuaro galimybes. Šiuo metu ansamblyje dainuoja ir kitos pedagogės studentė, puikiai įsiliejusi į ansamblio kūrybinę veiklą - Giedrės Kaukaitės mokinė R. Janutėnaitė.

 

A. Stasiūnaitė pasakojo, kad ansamblio pavadinimas „Inmezzo“ (išvertus iš italų kalbos - „viduryje“) nėra atsitiktinis, jis aiškiai nusako atliekamą repertuarą ir rastą neužpildytą nišą - per vidurį tarp klasikos ir populiariosios muzikos. Koncertas parodė, kad ši linija puikiausiai išlaikyta. Ansamblis populiarius, tik jam sukurtus ar aranžuotus kūrinius atlieka profesionaliai, skoningai, kokybišku vokalu.

 

Ansamblio dalyvės docentės A. Stasiūnaitės pakviestos tapti ansamblio narėmis nė viena nesudvejojo ir iš karto sutiko. L. Urniežiūtė, ilgiausiai ansamblyje dainuojanti solistė, džiaugėsi galimybe ir pabaigusi studijas dainuoti kartu su savo dėstytoja, toliau tobulėti ne tik kaip solistė, bet kaip ir ansamblio narė. Būtent dainavimo ansamblyje patirtį kaip vieną pagrindinių privalumų dainuojant „Inmezzo“ įvardino J. Lopetaitė, Lietuvos muzikiniame pasaulyje daugiausia žinoma kaip jauna solistė, Lietuvos nacionaliniame operos ir baleto teatre jau sukūrusi nemažai vaidmenų (Rožė R. Portman operoje vaikams „Mažasis princas“, Amūras C.W. Glucko operoje „Orfėjas ir Euridikė“, Džaneta G. Donizetti operoje „Meilės eliksyras“, Anina G. Verdi operoje „Traviata“). R. Janutėnaitė, pastaruojumetu dažnai rengianti solines programas, maloniai nustebo pakviesta prisijungti prie A. Stasiūnaitės studenčių ansamblio. Koncertmeisterė N. Baranauskaitė pradėjo akompanuoti A. Stasiūnaitės klasėje būdama dar studentė; jos, kaip profesionalės, brandai labai svarbios buvo šiltos ir korektiškos docentės pastabos. Nors ansamblio sudėtis per penkerius metus keitėsi, dvasia išliko ta pati. Svarbiausias ansamblio credo - nuoširdumas. Jis labiausiai ir pavergė publiką, po koncerto ilgai savo pagarbą artistėms reiškusią karštais aplodismentais.

 

Ansamblis šventinį koncertą pradėjo J. Offenbacho „Barkarole“ iš operos „Hofmano pasakos“. Po neilgų kalbų merginos tęsė savo pasirodymą ir atliko lietuvių autorių T. Makačino, A. Bražinsko, M. Noviko dainas. Svarbią vietą ansamblio repertuare užima kompozitoriaus A. Raudonikio kūriniai, jų tą vakarą nuskambėjo net trys. Dainą „Mamos pasaulis“, sukurtą specialiai ansambliui „Inmezzo“, sekė „Paskutinis tango“, o ypač maloniai nustebino J. Lopetaitės jautriai, skaidriai atliktas „Švelnumas“, pritariant L. Uniežiūtei ir R. Janutėnaitei. Nors A. Stasiūnaitė sakė, kad kompozitorius pripažįsta tik vieną šios dainos atlikėją - Virgilijų Noreiką, publikai nekilo abejonių, kad tik ką girdėta dainos versija taip pat yra puiki.

 

Nostalgiškai melancholiškas rusų romansas „Baltosios akacijos“ ir ugningi, uždegantys „Meilės aitvarai“ iš kino filmo „Aukso auskarai“ parodė, koks įvairus yra „Inmezzo“ repertuaras. Jausmingai, švelniai, kiek nostalgiškai suskambėjo viena pirmųjų ansamblio dainų - J. Cechanovičiaus „Meilės valsas“. Įtikinamai atliktos žaismingosios G. Rossini „Katės“ atskleidė ir ansamblio pomėgį šmaikštauti.

 

Koncerto pabaigoje skambėjo populiarių operų ištraukos. Pirmą kartą buvo atliktas „Gėlių duetas“ iš L. Delibes operos „Lakmė“. Skambėjo „Habanera“ iš G. Bizet operos „Karmen“ - tarsi ansamblio vizitinė kortelė, be kurio neapsieina, berods, nė vienas „Inmezzo“ pasirodymas, o koncertą vainikavo pakilus ir skambus „Himnas meilei“ iš C.M. Weberio operos „Laisvasis šaulys“. Po jo ilgai netilo publikos plojimai, paraginę ansamblį sudainuoti dar vieną kūrinį - ištrauką iš J. Strausso operetės „Šikšnosparnis“.

 

Penkeri metai ansambliui nėra daug. Todėl norisi palinkėti ilgiausių metų, dovanojant publikai džiaugsmą klausytis nuoširdžių dainų.

 

Jurgita Šaltytė

 

*  *  *

© "7 meno dienos". Visos teisės saugomos.