Savaitės filmai

7MD informacija
Angelai ir demonai **

„Da Vinčio kodo“ didžiavyris - Harvardo universiteto profesorius ir simbolių žinovas Robertas Langdonas (Tom Hanks) - skubiai iškviečiamas į šalia Ženevos įsikūrusį atominių tyrinėjimų centrą. Jis turi iššifruoti paslaptingą užrašą, išdegintą ant nužudyto fiziko kūno. Langdonas nustebintas: tai galingos, bet jau 400 metų neegzistuojančios iliuminatų draugijos ženklas. Paaiškėja, kad iliuminatai išliko iki mūsų dienų ir planuoja siaubingą kerštą. Jie nori susprogdinti Vatikaną, pasinaudoję iš Ženevos centro pavogta antimaterija. Langdonas ir nužudyto fiziko duktė Vitorija (Ayelet Zurer) turi tik parą tam, kad atrastų nuo XVI a. kruopščiai saugomą iliuminatų būstinę ir išgelbėtų pasaulį nuo neįsivaizduojamos tragedijos. Dar vieno Dano Browno opuso ekranizaciją sukūrė Ronas Howardas. Filme, skirtame pasaulinių sąmokslų teorijos gerbėjams, taip pat vaidina Ewanas McGregoras, Stellanas Skarsgardas, Davidas Pasquesi (JAV, 2009). (Vilnius, Kaunas, Klaipėda, Šiauliai, Panevėžys, Marijampolė)

 

Delta ****

Vienas daugiausiai apdovanotų ir aptarinėtų pernykščių Europos filmų, vengrų teatro ir kino režisieriaus Kornélio Mundruczó „Delta“ pasakoja brolio ir sesers meilės istoriją. Jos fonas - įstabaus grožio Dunojaus delta. Čia upės viduryje iš ilgų klajonių po pasaulį sugrįžęs brolis nori pasistatyti namą ir jame įsikurti kartu su pirmąkart gyvenime sutikta seserimi. Pasmerktos, „blogos“ meilės tema, kuri sufleruoja žiūrovui antikinės tragedijos nuojautą, filme alegoriškai siejama su menininko pasirinkimu ir išorinio pasaulio prievarta. Tačiau nuo nereikšmingų buities detalių išvalyta fabula ir rafinuotas estetinis reginys netikėtai išryškina filmo šaltumą. Jis pernelyg konceptualus ir manieringas, kad sukeltų lauktą katarsį. Kita vertus, kino teatrų repertuarą galutinai užkariavusių nykių ir infantiliškų komiksų perdirbinių fone „Delta“ gali pasirodyti meniškojo kino grynuoliu (Vengrija, Vokietija, 2008). (Vilnius)

 

Mergišiaus praeities vaiduokliai ***

Pamirškite vienišas „Sekso ir miesto“ egoistes, kurios slapta svajoja apie vestuves, bet tikrovėje mieliau renkasi nuostabius Manolo Blahniko aukštakulnius. Dabar pasaulyje siautėja krizė ir net pati sumaniausia mergina neaukos kelių tūkstančių naujiems bateliams. Holivudas ta proga parengė kelis pigius ir universalius receptus, kaip įveikti krizę (pasaulinę, ekonominę, asmenišką). Jie seni kaip pasaulis, bet greičiausiai veiksmingi. Vieną tokį receptą prisiminė ir Markas Watersas, filmo „Mergišiaus praeities vaiduokliai“ režisierius. Sekdamas didžiuoju Charlesu Dickensu, jis priverčia filmo herojų, madingą fotografą Konorą Mydą (Matthew McConaughy) pažvelgti į savo praeitį ir ateitį, susitikti su tikrais vaiduokliais - kadaise didžiulę įtaką būsimam fotografui turėjusiu lengvabūdžiu dėde Veinu (Michael Douglas) ir pamirštomis Konoro meilužėmis. Ir kartu įsitikinti, kad gyvenimą reikia kuo skubiau keisti. Visa tai vyksta Konoro jaunėlio brolio vestuvių išvakarėse. Konoras vis dar viliasi įtikinti brolį nevesti (kiekvienam žiūrovui taip pat akivaizdu, kad nuotaka - isterikė ir pabaisa). Tačiau atvykęs į iškilmių vietą Konoras sutiks didžiąją savo gyvenimo meilę Džeinę (Jennifer Garner). Vaiduokliai įtikins Konorą, kad meilė gyvenime yra svarbiausia ir dėl jos verta aukoti net laisvę. „Mergišiaus praeities vaiduokliai“ yra romantinė komedija ir, aišku, ją maitina žiūrovų lūkesčiai. Jie suprantami - šiais laikais visi trokšta bent trupinėlio stabilizacijos ir ramybės. Todėl filmo kūrėjai nepailsdami moralizuoja ir tvirtina, kad visa tai, kas geriausia gyvenime, galima rasti tik šeimoje. Tas moralizavimas atskiestas gausių citatų, pavyzdžiui, herojų aplankanti Mirtis primena gražuolę iš Bobo Fosse filmo „Visas tas džiazas“. Deja, panašios aliuzijos tik paryškina naujojo filmo silpnybes (JAV, 2009). (Vilnius, Kaunas, Klaipėda, Šiauliai, Panevėžys)


 

****** - šedevras, ***** - pasižiūrėti būtina, **** - geras filmas, *** - būna ir geriau, ** - jei turite daug laiko, * - niekalas 

© "7 meno dienos". Visos teisės saugomos.