Gera atsibusti žvaigžde

Jonas Ūbis
Kad artėja vasara, gali suprasti net iš televizijos programų.

LTV nuo pirmadienio kasdien vėlai vakare rodys ne filmus, o kartos serialą „Dingę", TV3 birželio 1 d. pradės „Vasaros kino teatro" peržiūras iškart trimis iš eilės Arnoldo Schvarzeneggerio filmais. Jėga! Kaip anksčiau sakydavo, paprasta ir skoninga. Nereikia būti ypatingu išminčiumi, kad nesuprastum paslėptos šio „pranešimo" žinios. Kartais užtenka įdėmiai perskaityti televizijos programą, kad sužinotum, ką apie savo žiūrovus mano viena ar kita televizija.

Nemėgstantiems raumeningo, bet karikatūriško Arnoldo (abejoju, ar žiūrėčiau šį paauglių analfabetų didvyrį net likęs vienas negyvenamoje saloje) šią savaitę galiu parekomenduoti kelis filmus. Pirmiausia, į LTV2 nutremtame „Elito kine" kartojamą Franšois Truffaut „Vyrą, kuris mylėjo moteris" (birželio 3 d. 22.10). 1977 m. sukurtas didžiojo sinefilo filmas, be abejo, autobiografiškas. Tačiau neabejoju, kad kiekvienas jame gali pamatyti ir suprasti daug ką apie save. Nors Truffaut mirė prieš daugiau nei dvidešimt metų, jo vis labiau reikia šių dienų kinui. Tarantino gal ir prilygtų Truffaut savo aistringa meile didesniam už gyvenimą kinui, bet jam stinga prancūzo išminties, subtilumo, autoironijos ir šilumos, tos ypatingos intonacijos, kuri kiekvienąkart paverčia Truffaut filmų žiūrėjimą labai asmeniška patirtimi.

Filmo herojus Bertranas, kurį suvaidino Charles'is Denneras, negali likti abejingas moterų grožiui, ypač jų kojoms. Tai ir tampa ankstyvos jo mirties priežastimi. Filmas prasideda kapinių scena, kur į Bertrano laidotuves susirenka vien moterys, o atsitiktinis praeivis - pats Truffaut. Režisierius nepasakoja anekdoto. Jis žvelgia į Bertraną iš tam tikros ironiškos distancijos, bet tarsi bandydamas suprasti, kodėl jis yra toks. Todėl abejoju, ar jį galėtų seksizmu apkaltinti net pati griežčiausia feministė. Nes tas vyras iš tikrųjų myli moteris. Ir ne tik jų kūnus, kvapus, judesius, bet ir tą sunkiai nusakomą moteriškumo, kuris nuolat skleidžiasi Truffaut filmuose, esmę. Filmas labai tikslus, kiekviena detalė turi prasmę. Manau, kad tai padeda suprasti Truffaut metodą, jo sugebėjimą paversti banalias gyvenimo smulkmenas kino atradimais.

Šiais laikais Bertrano situacijoje atsidūręs pilietis greičiausiai kreiptųsi į psichoanalitiką. Oreno Rudavsky 2006 m. filmo „Psichoanalizė" (BTV, 2 d. 21.30) herojus dėstytojas Džeikas serga depresija ir negali gyventi be profesoriaus Moraleso (Ian Holm) patarimų. Bet kartą psichoanalitiko kabinete jis susipažįsta su mįslinga našle Alegra... Kas atsitiko paskui, pamatysite patys. „Psichoanalizė" Roberto De Niro įkurtame „Tribeca" filmų festivalyje buvo apdovanota už geriausiai filme parodytą Niujorką. Matyt, prisidėjo ir tai, kad Rudavsky pirmiausia yra savo šalyje gana garsus dokumentininkas.

Dar vienas, regis, anksčiau televizijų nerodytas šios savaitės filmas yra 2003 m. Guy Jenkino sukurtas „Jausmų žodynas" (LNK, 31 d. 23.30). Jis nukelia į 4-ąjį dešimtmetį ir pasakoja apie jauną anglų džentelmeną ir diplomatą, kuris atvykęs į Borneo įsimyli gražią malaizietę Selimą. Man šiek tiek abejonių sukėlė tai, kad gražuolę čiabuvę vaidina grynakraujė holivudietė Jessica Alba, bet jos partneriai yra puikūs aktoriai Brenda Blethyn, Hugh Dancy ir Bobas Hoskinsas. Mėgstantiems Rytų egzotiką BTV (1 d. 21.35) pasiūlys Pietų Korėjoje sukurtą Lee Kwang-hoon „Prakeiktojo ežero legendą" - spalvingą senovinės pasakos apie meilę ir kerštą ekranizaciją. Tie, kuriems nebaisus net didvyriškasis Arnoldas, turėtų pasižiūrėti Davido Nerlicko ir Andrew Traucki filmą „Juodas vanduo" (BTV, 3 d. 21.35). Filmas perkels į Šiaurės Australiją, į kurią išvyksta pažvejoti trys filmo personažai. Upės viduryje juos užpuola milžiniškas krokodilas. Žinoma, ne Dandis.

Esu gana senamadiškas, todėl dažnokai filmą žiūriu tik suintriguotas aktorių ansamblio. Man regis, į tokius žiūrovus lygiavosi ir Stevenas Soderberghas, į savo sagą apie sukčių Oušeną ir jo draugus pakvietęs visą tuntą žavių, gražių ir talentingų aktorių. 2001 m. sukurtas „Oušeno vienuoliktukas" (LNK, 30 d. 20.45) pradžiugins George'o Clooney, Brado Pitto, Matto Damono, Andy Garcios, Julios Roberts ir ne tik jų gerbėjus ir papasakos apie Denio Oušeno surengtą įžūlų kazino apiplėšimą.

Kitą amerikiečių žvaigždę - jauną ir gražų Tomą Hanksą, dar nebendraujantį su įtartinais angelais ir demonais, primins 1987 m. sukurtos Tomo Mankiewicziaus „Gaudynės" (TV3, 30 d. 11.45). Tai 9-ajam dešimtmečiui itin būdingas filmas apie du labai skirtingo būdo policininkus. Filmo herojai tiria keistas vagystes zoologijos sode. „Gaudynės" - populiaraus 6-ojo dešimtmečio amerikiečių serialo parodija.

1986 m. didžiulio populiarumo sulaukusius Ivano Reitmano „Suktus advokatus" TV3 parodys tos pačios dienos naktį (30 d. 1.25). Filmo herojus - Niujorko generalinio prokuroro asistentas Tomas Loganas (Robertas Redfordas) padeda advokatei (Debra Winger) ginti jauną moterį (Daryl Hannah), apkaltintą paveikslų vagyste. Tačiau netrukus jiems ima kelti grėsmę paslaptingas žudikas... Kažkur skaičiau, kad filmo prodiuseris Arnoldas Glimcheris, prieš tapdamas kino žmogumi, Niujorke turėjo galeriją, esą todėl visi filme rodomi paveikslai yra originalai.

Mielai prisiminsiu ir kitą 9-ojo dešimtmečio žvaigždę Harrisoną Fordą. Philipo Noyce'o dramoje „Patriotų žaidimai" (TV3, 30 d. 22.55) aktorius vaidina CŽV analitiką, kuris Londone tampa IRA teroristų taikiniu.

Nostalgijos priepuolį gali sukelti ir 1976 m. ekranuose pasirodęs Johno G. Avildseno „Rokis" (LNK, 4 d. 22.30). Šios optimistiškos pasakos apie Pelenę versijos sėkmė buvo tokia didelė, kad kitą rytą po premjeros niekam nežinomas Sylvesteris Stallone atsibudo žvaigžde. Įdomu, kaip rytoj atsibus lietuvių kino ir televizijos premijų „Sidabrinės gervės", kurių teikimą šįvakar tiesiogiai transliuos LTV (29 d. 21.10), nominantai?

Jūsų -

Jonas Ūbis

*  *  *

 

© "7 meno dienos". Visos teisės saugomos.