„ARTscape" pristato vokietijos filmų programą

7 MD
Vokietijai skirtą „ARTscape" programą „Skalvijos" kino centre pradės Matthiaso Luthardto filmas „Pingpongas" (gegužės 29 d. 15 val.).

Jo veiksmas nukels į atokią Vokietijos gyvenvietę, kur vieną vasaros popietę staiga atsiranda šešiolikmetis Paulas. Iš anksto nepranešęs, jis atvyksta aplankyti savo dėdės, tetos ir pusbrolio. Susitikimo nuotaika gana slogi, nes paskutinįkart giminės matėsi per Paulo tėvo laidotuves šiam nusižudžius. Dėdei išvykus komandiruotėn, Paulo ir tetos bei pusbrolio santykiai lyg po truputį švelnėja, bet nuklystama ten, kur nederėjo. Filmo siužetas primena žaidimą: kamuoliuką paduoda ir atmuša kiekvienas, tad jei paduosi stipriai ir suktai - tikėkis tokio pat atsako iš varžovo...

„Pingpongas" yra jauno režisieriaus vaidybinio kino debiutas, anksčiau jis kūrė trumpametražius ir dokumentinius filmus. „Pinpongo" pliusas ir buvo režisierius dokumentinio kino patirtis: jis pasinaudojo dokumentininkams būdinga stebėtojo pozicija. Pasak Luthardto, jis ypač stengėsi vengti sentimentalumo ir norėjo pasakoti istoriją kuo realistiškiau.

Chriso Krauso filmas „Keturios minutės" (birželio 5 d. 16. 30) susilaukė keturiasdešimties apdovanojimų įvairiuose kino festivaliuose, tarp jų ir prizų aktorei Hannai Herzsprung. Tai pasakojimas apie dviejų labai skirtingų moterų pažintį. Pagyvenusi pianistė moko groti pianinu kalėjime, kur ir susiduria su jauna talentinga mergina Dženi, atliekančią bausmę už žmogžudystę. Iš Dženi galima tikėtis visko, bet ir mokytojos charakteris griežtokas. Jų bendravimas ir santykiai kritikų buvo pavadinti dviejų moterų gyvenimo ir meilės dvikova. Todėl filmas rodytas ir kai kuriuose gėjų ir lesbiečių filmų festivaliuose.

Birželio 9 d. 19 val., kaip jau įprasta, „Vartų" galerijoje bus rodomi trumpametražiai filmai tema „Jis ir ji". Birželio 13 d. 17 val. „Skalvijoje" bus pristatytas Christiano Petzoldo filmas „Jela". Jo herojė palieka visą savo ankstesnį gyvenimą vienoje upės Elbės pusėje, buvusioje Rytų Vokietijoje, ir persikelia į kitą, kur įsivaizduoja gyvensianti geriau. Tačiau iš tikrųjų filmas nagrinėja šalies transformacijos būseną, įvairių politinių ir socialinių paskutinių dešimtmečių permainų poveikį jos gyventojams. Herojė patenka į autokatastrofą jau filmo pradžioje ir nuskęsta, tad ekrane pasakojama istorija yra simboliška, tai - „gyvenimas po mirties". Režisierius siejamas su „naująja Berlyno mokykla". Jos autoriai kuria filmus, kurių nepriskirtum vienam konkre

čiam judėjimui, bet visi jie turi kai ką bendra: filmai itin subtilūs, jų istorijų centre - žmogaus jautrumas ir trapūs tarpusavio santykiai. Petzoldo filmai išsiskiria savo šaltu, beveik steriliu stiliumi, priartėjančiu prie abstrakcijos. Aštuntasis jo filmas „Jela" buvo apdovanotas Berlyno kino festivalyje, jis, kaip ir ankstesni režisieriaus kūriniai, nėra „lengvai įkandamas". Petzoldas sako, jog tai filmas, pasakojantis apie ribų peržengimą - ne tik sapno, realybės, gyvenimo, mirties, bet ir tarp Rytų ir Vakarų.

Juodoji komedija „Kaip tapti nemirtingu" (birželio 20 d. 17 val.) - tai pirmasis vaidybinis dokumentininko Marcuso H. Rosenmüllerio filmas. Jame sujungiama tai, kas iš pirmo žvilgsnio neturi nieko bendra: mirtis ir pramuštgalviai, humoras ir Bavarija, meilė ir kaimo užeigos lankytojų bičiulystė. Rosenmülleris tarsi sukūrė laiko mašiną. Šiame filme žiūrovai pirmiausia atsiduria pagrindinio herojaus vaikystėje, Bavarijos kaime. Istorija pasakojama vienuolikmečio padaužos Sebastiano akimis. Jo gyvenimas - tikra vaiko svajonė. Tačiau kartą, Sebastianui susivaidijus su vyresniuoju broliu Franzu, svajonė dūžta. Įtūžęs brolis apkaltina Sebastianą jų motinos mirtimi. Pasijutęs kaltas, Sebastianas mato tik dvi išeitis: arba jis taps nemirtingas, arba nuplaus savo nuodėmes ir suras tėvui Lorenzui kitą moterį. Taip prasideda Sebastiano nuotykiai. Režisierius pasakoja istorijas, pasinaudodamas Bavarijos ypatumais: specifišku humoru, dialektu, darbštumu bei dievobaimingumu.

Režisierius Svenas Taddickenas filmą „Emos laimė" (birželio 26 d. 21 val.) sukūrė pagal mielą ir absurdišką Claudios Schreiber romaną. Ema - kiaulių augintoja. Su ja nepajuokausi: ji viena pati ūkininkauja skolose skendinčioje šeimos fermoje, meistriškai valdo ginklą, skerdžia mylimas kiaules ir smagiai laksto savo motociklu. Maksas - vienišas automobilių prekybininkas. Sužinojęs, kad sunkiai serga, jis pavagia draugo pinigus ir ketina bėgti kuo toliau. Tačiau bėgdamas vogta mašina Maksas tikrąja to žodžio prasme įsirėžia į Emos gyvenimą. Griūvančioje Emos fermoje jis ima suvokti, kad tikroji laimė gali būti daug arčiau, nei įsivaizdavo.

„ARTscape" Vokietijos filmų programa pristatoma bendradarbiaujant su Goethe's institutu. Filmai taip pat vis dar rodomi Klaipėdoje, kur vyksta Vokiečių kultūros dienos.

Parengė Aušra Miltenytė ir Santa Lingevičiūtė

 

*  *  *

© "7 meno dienos". Visos teisės saugomos.