Ar žinojote, kad vargonų vamzdžius galima gaminti ne tik iš tokių įprastų medžiagų kaip medis ar metalas, bet ir iš bambuko bei popieriaus? Kad didžiausi pasaulyje vargonų vamzdžiai yra aukštesni nei šešių aukštų namas? Kad tokių vamzdžių garsas primena virš pastato kybančio sraigtasparnio skleidžiamą garsą? Kad garsiausio pasaulyje registro garsas net šešis kartus viršija traukinio švilpuko skleidžiamą garsą? Kad mažiausi vamzdžiai pasaulyje vos siekia šiaudelio ilgį?

Nacionalinė vargonininkų asociacija, įgyvendindama švietėjiškus tikslus, tęsia projektą „Vargonai Lietuvos ateičiai“, kuris skirtas plačiau supažindinti visuomenę su šiuo instrumentu. Klausytojai kviečiami į artimiausias demonstracijas „Pažinkite instrumentų karalių“, kurios įvyks 2009 m. gegužės 24 d., sekmadienį, Kaišiadorių Kristaus Atsimainymo Katedroje 13 val. (po šv. Mišių) ir Kauno šv. Arkangelo Mykolo (Įgulos) bažnyčioje 16 val. Demonstracijas ves vargonininkai, aktyvūs vargonų meno propaguotojai Vidas Pinkevičius ir Paulius Grigonis.

 

Pasak organizatorių, projektu „Vargonai Lietuvos ateičiai“ siekiama supažindinti visuomenę, dvasininkus, ypač jaunimą, su vamzdiniais vargonais, kurie yra jų gyvenamojoje teritorijoje, paskatinti susidomėjimą vertingais istoriniais vargonais, muzika; atkreipti bendruomenės, vietos verslininkų dėmesį į prastos ar avarinės būklės instrumentus, paskatinti juos remti vargonų restauravimą; paskatinti bendruomenę, jei jų bažnyčioje dar nėra vamzdinių vargonų, juos įsigyti, vietos verslininkus paremti šias iniciatyvas.

 

Renginiuose jaunimui suprantama kalba bus pristatomi vamzdiniai vargonai, aiškinamas jų veikimo principas. Demonstracijoje kiekvieną pasakojimą lydės specialiai parinkti kūriniai. Klausytojai turės retą progą iš arti apžiūrėti vargonų vamzdžius ir netgi jais sugroti visiems žinomas melodijas. Renginio kulminacija - neabejotinai pats populiariausias visų laikų vargonų kūrinys: garsioji J.S. Bacho Tokata ir fuga d-moll.

 

Anot V. Pinkevičiaus, šis projektas tiesiog būtinas vargonų menui Lietuvoje išsaugoti, nes šiandienė Lietuvos vargonų ir jų meno padėtis yra gana sudėtinga.

 

„Apie krizę vargonų srityje liudija daug ženklų, iš kurių patys ryškiausi yra šie: mažuose Lietuvos miesteliuose ir miestuose stovi daugybė puikių istorinių instrumentų, kurie dažnai tiesiog dūlėja ir nyksta dėl tinkamos restauracijos ir priežiūros stokos“, - pasakoja V. Pinkevičius.

 

Pasak P. Grigonio, bažnyčių vargonininkai yra viena iš labiausiai pažeidžiamų socialinių grupių: „Jie dažniausiai dirba be darbo sutarčių, socialinių garantijų, atostogų, pensijų ar stažo. Dėl to natūraliai mažėja jaunų žmonių, norinčių rinktis šią profesiją. Viena svarbiausių esamos situacijos priežasčių yra švietimo trūkumas.“

 

Projektas „Vargonai Lietuvos ateičiai“ yra skirtas paminėti Tarptautinius vargonų metus.

 

Nacionalinės vargonininkų asociacijos inf.

 

*  *  *