Festivalį balandžio 1 d. Vilniaus rotušėje pradėjo dainininkė, mecosopranas Vaida Raginskytė (Austrija), jai akompanavo Lina Krėpštaitė, o baigiamajame koncerte gegužės 11 d. Lietuvos nacionalinėje filharmonijoje dainavo du vokalistai - sopranas Marytė Bizinkauskaitė (JAV) ir tenoras Edmundas Seilius, jiems talkino pianistė Aušra Motuzienė. Marijampolės klausytojai turėjo galimybę išgirsti šiuos atlikėjus gegužės 14 d. Kultūros centre.
„Sugrįžimų“ koncertų cikle buvo trys vien instrumentalistų vakarai. Balandžio 7 d. Taikomosios dailės muziejuje skambino du Vokietijoje gyvenantys pianistai - Andrius Urba (g. 1963) ir jo duktė Sandra Urba (g. 1987), nuo 2006 m. studijuojanti Detmoldo aukštojoje muzikos mokykloje, šiuo metu - A. Perl klasėje. Ji - daugelio Vokietijos pianistų konkursų laureatė, 2005 m. koncertavusi su tarptautiniu jaunimo simfoniniu orkestru Prancūzijoje, D. Britanijoje ir Vokietijoje. Andrius Urba (kaip vėliau ir Sandra) iš pradžių mokėsi Vilniuje, Nacionalinėje M.K. Čiurlionio menų mokykloje. Studijavo Lietuvos muzikos ir teatro akademijoje (LMTA), E. Ignatonio, o aspirantūroje - K. Grybausko klasėje. 1994 m. tobulinosi Leipcigo aukštojoje muzikos ir teatro mokykloje, J. Schapiro klasėje. Šiuo metu yra Padeborno valstybinės muzikos mokyklos docentas, Leipcigo F. Chopino bendrijos narys.
Balandžio 7 d. vakare atlikėjai skambino paeiliui, užbaigdami pirmąją ir antrąją koncerto dalis duetiniu grojimu. Sandra Urba solo paskambino J.S. Bacho Tokatą e-moll, BWV 914, L. van Beethoveno Sonatą Nr. 11, B-dur, op. 22, ir S. Prokofjevo Sonatą Nr. 3, op. 28. Tai - repertuaras, kurį dažnai skambina ir mūsų studentai. Maloniai nuteikė pianistės nuoširdumas, geri technikos pagrindai, kokybiškas skambesys, tvarkingas frazavimas, dėmesys turiniui, teksto detalėms, jaunatviškas veržlus temperamentas.
Andriaus Urbos solinės programos - F. Chopino Polonezas As-dur, op. 53, A. Šenderovo „M.K. Čiurlionio trys eskizai“ („Kompozicijos eskizas“, „Gintaro rūmai“, „Demonas“); F. Liszto Vengrų rapsodija Nr. 6 - traktuotėse dominavo virtuozinis pradas, mėgavimasis stipriais „vyriškais“ akcentais, ryškiu garsu kulminacijose. Atrodo, jam artima šiuolaikinė muzika, nes A. Šenderovo eskizai buvo išgirsti ir realizuoti labai įdomiai, spalvingai, išradingai. Beje, pats kompozitorius išreiškė savo pasitenkinimą šiomis interpretacijomis. Klausytojus ypač džiugino svetur dabar taip madingos virtuoziškai sukomponuotos operų transkripcijos, šiuo atveju - iš G. Rossini operų „Šarka vagilė“ ir „Sevilijos kirpėjas“ uvertiūrų. Jas abu pianistai skambino labai žvaliai, pakiliai, virtuoziškai, tarsi tarpusavyje lenktyniaudami, kas dar greičiau ir ryškiau „pablizgins“ ir taip jau žėrinčią muziką. Bisui jie duetu dar pagrojo G. Gershwino kūrinių.
Aukšto profesinio ir meninio lygio kamerinės muzikos koncertą balandžio 30 d. taip pat Taikomosios dailės muziejuje Vilniuje surengė smuikininkė Rūta Lipinaitytė ir pianistė Indrė Baikštytė, vieno kūrinio (B. Martinu Sonata fleitai, smuikui ir fortepijonui) atlikimui pakvietusios Albertą Stupaką, nuo 2004 m. gyvenantį Suomijoje, grojantį „Oulu Sinfonia“ orkestre. Visi trys atlikėjai baigė studijas LMTA, A. Stupakas - 2002 m. A. Vizgirdos fleitos klasę. 2005 m. jis apgynė aspiranto diplomą Malmės muzikos akademijoje Švedijoje, A. Ljungar-Chapelon klasėje, yra kelių tarptautinių konkursų laureatas, daug koncertuoja.
R. Lipinaitytė studijavo LMTA, R. Katiliaus ir U. Jagėlaitės klasėse, Malmės muzikos akademijoje, A. Fischerio klasėje, stažavosi Paryžiaus nacionalinėje konservatorijoje, B. Garlitzkio klasėje, 2004 m. jai suteiktas magistro laipsnis. Nuo 2006 m. dirba pedagoginį darbą Estijos muzikos ir teatro akademijoje, o 2008 m. jai suteiktas filosofijos daktaro laipsnis. R. Lipinaitytė - kamerinio ansamblio „Kramerata Baltica sekstetas“ narė, nuo 1988 m. griežia Baltijos šalių jaunimo orkestre „Kremerata Baltica“.
Indrė Baikštytė LMTA studijavo O. Šteinberg klasėje, 2001 m. įgijo bakalauro, 2003 m. - solo pianistės bei koncertmeisterės magistro diplomus. 2005 m. LMTA baigė meno aspirantūros studijas I. Uss-Armonienės, D. Balsytės, P. Geniušo klasėse. Jai suteiktas meno licenciato kvalifikacinis laipsnis. Šiuo metu ji dirba Nacionalinėje M.K. Čiurlionio menų mokykloje, LMTA, yra fortepijoninio trio „Fort Vio“ narė.
Balandžio 30 d. programoje, be koncerto pabaigoje nuskambėjusios B. Martinu Sonatos, buvo atliktos F. Schuberto (a-moll, Nr. 2), M. Ravelio ir F. Latėno Sonatos smuikui ir fortepijonui. Pasak pianistės LMTA docentės Melitos Diamandidi, žavėjo aukštas profesinis visų kūrinių atlikimo lygis, dėmesys štrichams, nuotaikoms, plati garsinė amplitudė, puikus ansambliškumas. Ypatingą įspūdį paliko pirmoje koncerto dalyje preciziškai tiksliai, subtiliai, žaviai nuskambėjusi F. Schuberto Sonata ir meistriška visais aspektais sudėtingos M. Ravelio Sonatos traktuotė.
Instrumentalistų pasirodymus užbaigė brolių Puodžiukų - smuikininko Dainiaus ir pianisto Aido - duetas toje pačioje salėje gegužės 7 dieną.
Įstojęs į LMTA, Dainius metus stažavosi Nacionalinėje Paryžiaus konservatorijoje. Baigęs magistro studijas Vilniuje, tęsė mokslus Bostono universitete. 2003 m. baigė šį universitetą su pagyrimu ir specialiu apdovanojimu, o 2005 m. gavo ir Longio muzikos akademijos (JAV) diplomą. Nuo 2006 m. dėsto smuiko specialybę LMTA.
Dvylikos tarptautinių konkursų laureatas Aidas Puodžiukas 1998 m. baigė Nacionalinę M.K. Čiurlionio meno mokyklą, M. Lapėnaitės klasėje. Gavęs bakalauro diplomą LMTA A. Žvirblytės klasėje, įstojo į Niujorko Juilliardo muzikos mokyklą, J. Lowenthalio klasę. Nuo 2003 m. tęsė studijas Bostono menų universitete, A. di Bonaventuro klasėje, su pagyrimu baigė magistro studijas. Rengia rečitalius Lietuvoje, Europoje ir JAV, groja su įvairiais kameriniais ansambliais.
Skoningai parinkta gegužės 7 d. surengto koncerto programa. Pirmoje dalyje skambėjo išplėstinė A. Schnittke's pjesė „Pasveikinimo rondo“ ir L. van Beethoveno Sonata Nr. 7, c-moll, op. 30 Nr. 2, o antroje - A. Martinaičio „Belaukiant F. Schuberto“ ir F. Schuberto Sonata (Duo) A-dur, D. 574 (op. 162). Talentingi, darbštūs broliai, daug metų grojantys drauge, stilingai, grakščiai, subtiliai traktavo A. Schnittke's tarsi barokinį „Pasveikinimo rondo“, kurio tik atskiri epizodai skambėjo šiuolaikiškai aštriau ir įtemptai. L. van Beethoveno Sonatą Puodžiukai pagrojo kaip solidūs, brandūs muzikantai, meistriškai perteikė skirtingas kiekvienos dalies nuotaikas, neforsavo garso. Stebino jų tikras, gilus pasinėrimas į muzikos turinį, sugebėjimas groti tarsi santūriai, o kartu su vidine jėga ir temperamentingai, puikus visos muzikinės medžiagos girdėjimas, tikslus vienu metu skambančių garsų balansas.
Pirmoje koncerto dalyje kūriniai buvo atliekami lyg kiek prislopintai, o keistoje, lyg dirbtinai sukomponuotoje A. Martinaičio pjesėje abu instrumentai suskambo atviriau, ryškiau, dar dainingiau, tarsi kitais tembrais. Gražiai, šviesiai atlikta sudėtinga F. Schuberto Sonata, nors jos traktuotės tobulinimui, subtilesniam turinio iššifravimui, matyt, prireiks dar daugiau pastangų.
* * *