Tarp konkursinių filmų autorių - keturi režisieriai, jau pelnę „Auksinės palmės šakelės“ apdovanojimus. Quentinas Tarantino, kurio Kanuose apdovanotas „Bulvarinis skaitalas“ (1995) plačiai atvėrė vartus postmodernistiniam kinui, parodys pasaulyje jau itin sumaniai reklamuojamą filmą „Inglorious Basterds“ (galima užjausti vertėjus, kuriems reikės sugalvoti, ką daryti su pavadinime sąmoningai palikta rašybos klaida). Tai - 8-ojo dešimtmečio itališko filmo perdirbinys, bet kartu, pasak režisieriaus, karinis komiksas apie okupuotoje Prancūzijoje naciams keršijančius amerikiečius ir žydus. Jane Campion („Fortepijonas“) į Kanus sugrįžta po ilgesnės pertraukos. Filmas „Švytinti žvaigždė“ („Bright Star“) pasakoja apie anglų poeto romantiko Johno Keatso meilę Fanny Brown (jų susirašinėjimas karalienės Viktorijos laikais sukėlė skandalą). Kurdamas filmą „Ieškant Eriko“ („Looking for Eric“) režisierius Kenas Loachas („Vėjas, siūbuojantis miežius“) pasinaudojo garsaus futbolininko Erico Cantona biografija. Į Kanus grįžta ir kitas festivalio senbuvis Larsas von Trieras.
Filmas „Antikristas“ - tai psichologinis trileris, kuriame pagrindinius vaidmenis kuria Willemas Dafoe ir Charlotte Gainsbourg. „Antikristas“ buvo kuriamas slaptai, į aikštelę neįsileidžiant nei žurnalistų, nei pašalinių, siužetas - slepiamas, o pirmosios filmo nuotraukos spaudoje pasirodė tik kovo pabaigoje.
Ne kartą buvęs Kanų favoritu, bet taip ir nesulaukęs „Auksinės palmės šakelės“ Pedro Almodovaras parodys „Nutrauktus apsikabinimus“ („Los Abrazos Rotos“). Pagrindinį vaidmenį filme sukūrė Penelope Cruz. Tai žada būti meilės drama film noir stiliumi. Kitas Kanų favoritas - austras Michaelis Haneke („Pianistė“, „Paslėpta“) - parodys „Baltą juostą“ („Das Weise Band“), XX a. pradžioje mokyklos bendruomenėje gimstančio fašizmo studiją. Dukart Venecijos „Auksiniais liūtais“ apdovanotas Angas Lee („Kuprotas kalnas“, „Geismas, įspėjimas“) šįkart sukūrė komediją. „Taking Woodstok“ grįžta prie hipių legendų: filmo herojus yra Elliotas Tiberis, Niujorko gėjus, kurio iniciatyva 1969 m. buvo surengtas garsusis festivalis.
Garsiausus 7-ojo dešimtmečio kino maištininkas Marco Belocchio parodys filmą „Vincere“. Vienas prancūzų kino veteranų ir kartu nenuilstantis eksperimentuotojas Alainas Resnais sukūrė filmą „Pamišusios žolės“ („Les herbes folles“), kuriame pagrindinius vaidmenis sukūrė nuolatiniai režisieriaus bendradarbiai Sabine Azema, André Dussolier bei Emmanuelle Devos ir Mathieu Amalricas. Prancūzų filmų konkurse bus ir daugiau: Jacques'o Audiard'o „Pranašas“ („Un Prophete“), Xavier Giannoli „Ištakos“ („A l'origine“), Gasparo Noé „Soudain le vide“ („Enter the Void“), kurio filmo veiksmas nukelia į Japoniją. JAV kurianti ispanų režisierė Isabel Coixet („Elegija“) konkurse parodys „Tokijo garsų žemėlapį“ („Map of the Sounds of Tokyo“), anglė Andrea Arnold - „Fish Tank“, filipinietis Brillante Mendoza -„Kinatay“, prieš kelerius metus Kanuose tarptautinį pripažinimą pelnęs palestinietis Elia Suleimanas - filmą „Likęs laikas“ („The Time that Remains“). Šiemet Kanų konkurse gausiai bus pristatytas Azijos kinas: naujausius darbus rodys Pietų Korėjos režisierius Park Chan-wookas, Tsai Ming-liang'as (Taivanas), Johnnie Too (Honkongas). Kinų režisierius Lou Ye, kuris užsitraukė valdžios nemalonę ir draudimą kurti po to, kai Kanuose parodė „Vasaros rūmus“, atvyks su nauju filmu „Apgirtusios pavasario naktys“ („Chun feng chen zui de ye wan“). Tačiau pasigendama Vidurio ir Rytų Europos filmų, į konkursą nepateko ir naujausi amerikiečių Jimo Jarmuscho ir Martino Scorsese's filmai, bet organizatoriai silpną amerikiečių dalyvavimą aiškina Holivude užtrukusiu scenaristų streiku. Uždarant festivalį bus parodytas Jano Kouneno filmas „Coco Chanel ir Igoris Stravinskis“ apie madų kūrėjos ir kompozitoriaus meilę. Įvairesne geografija pasižymi antroji oficialioji Kanų programa „Ypatingas žvilgsnis“. Į ją pateko ir filmų iš Rumunijos, Rusijos, Irano.
Vos tik paskelbus Kanų atranką, balandžio 23 d., festivalio prezidentas Gilles'is Jacobas atsakinėjo į „Telerama.fr.“ internautų klausimus. Paklaustas, kodėl konkursinėje programoje ne pirmus metus kartojasi tos pačios pavardės, Jacobas pabrėžė, kad ne festivalis kaltas, jog geriausius filmus sukuria tie patys režisieriai, nors festivalio idėja, žinoma, yra palaikyti menkiau žinomus režisierius ir atrasti naujus vardus. Būtent tam ir skirtos oficialiosios programos. Pasak Jacobo, jaunajai kartai, kuri gali rinktis daugybę pramogų, stinga smalsumo, todėl kino lankomumas visame pasaulyje mažėja.
Paklaustas apie filmų atrankos kriterijus, Jacobas sakė, kad vieninteliai, kurių jis laikosi jau 28 metus, yra filmo kokybė, novatoriškumas, kūrybiškumas ir kino kalbos naujumas. Festivalis yra tam, kad kinas tobulėtų, o ne tam, kad vaikytųsi madų. Paklaustas, ar vienintelis amerikietiškas filmas konkurse (Tarantino) nėra ženklas, kad festivalis siekia sumažinti amerikiečių kino įtaką pasauliniam kinui, Jacobas tai paneigė. Įvairiose festivalio programose bus parodyta daug amerikiečių filmų, beje, Ango Lee filmas taip pat atstovauja JAV kinui. Jacobas sakė, kad festivalio taryba jam ir filmų atrankai vadovaujančiam Thierry Fremaux nuolat pabrėžia holivudinio kino svarbą festivaliui. Jacobas buvo atviras: Madonnos ar Sharon Stone dalyvavimas festivalyje leidžia į jį pakviesti ir tokius režisierius kaip Manoelis de Oliveira. Paklaustas, kokiomis savybėmis turi pasižymėti geras kino kritikas, Jacobas atsakė: „Atviru protu, smalsumu, meile kinui, analitiko dvasia, kino istorijos žiniomis ir didžiųjų pirmtakų darbų pažinimu, bet, kadangi kalbame apie darbą, pravartu turėti ir papildomą užsiėmimą.“
Parengė Kora Ročkienė
* * *