Artėja Vilniaus festivalis

7MD informacija
Šiemet gegužės 13–29 d. įvyksiančio Vilniaus festivalio programa skiriama Vilniui – 2009 m. Europos kultūros sostinei. Kita, neverbalizuota festivalio kryptis – susitelkimas į klasikinės muzikos paradigmą, jos idealus, pavidalus, logiką ir intuiciją. Maestro Valerijus Gergijevas ir primadona Violeta Urmana – būtent šios asmenybės atsiduria šiųmečio Vilniaus festivalio dėmesio centre.

Festivalis pristatys keturis orkestro muzikos koncertus ir dvi kamerines programas. Beveik kiekviename koncerte dominuosiančios kanoninės europinės klasikos partitūros skambės greta neseniai atrastų žinomų kūrinių versijų, premjerinių kūrinių, Lietuvos publikai negirdėtos muzikos ir nutolusių epochų retenybių. Koncertų programose bus galima pajusti įvairių regionų, laikų ir stilių dvelksmą. Vis dėlto programų pagrindą sudarys autoritetingų Vakarų ir Rytų Europos autorių kūriniai: G.F. Händelio, L. van Beethoveno, A. Skriabino, S. Prokofjevo, S. Rachmaninovo, I. Stravinskio, K. Pendereckio bei R. Ščedrino.

 

Po festivalio atidarymo koncerto gegužės 13 d., kai Londono simfoninis orkestras, diriguojamas rusų klasikos specialisto Valerijaus Gergijevo, pristatys slavų autorių programą su R. Ščedrino simfoninės freskos „Lietuviška sakmė“ premjera (Nacionalinės programos „Vilnius – Europos kultūros sostinė 2009“ užsakymas), šią giją gegužės 15 d. vakarą beveik nepertraukiamai pratęs Šanchajaus kvartetas (Kinija). Ansamblis atliks premjerinį K. Pendereckio kūrinį – Styginių kvartetą Nr. 3, vos prieš keletą mėnesių pirmą kartą griežtą kompozitoriaus 75-mečio koncertų serijose. Pirmoje šio koncerto dalyje su kvartetu pasirodys pianistė Mūza Rubackytė. Ji paskambins L. van Beethoveno Koncerto fortepijonui ir orkestrui Nr. 4 versiją fortepijonui ir styginių kvartetui, kurios partitūroje – net 80 negirdėtų pasažų.

 

Kitas šio festivalio pianistas Alexanderis Toradzė (Gruzija, JAV), taip pat pripažįstamas rusų muzikos ekspertu, gegužės 23 d. kartu su Lietuvos nacionaliniu simfoniniu orkestru, diriguojamu Juozo Domarko, atliks Antrąjį S. Prokofjevo koncertą. Tą patį vakarą J. Domarkas interpretuos O. Balakausko simfoninį paveikslą „Tetra“ ir A. Skriabino „Dieviškąją poemą“, kurių atlikimas sausio mėnesį Lenkijoje sulaukė puikių kritikų komentarų.

 

Gegužės 18 d. koncertas skirtas įkvepiančio menininko ir humanisto lordo Yehudi Menuhino (1916–1999) atminimui. Jame neatsitiktinai skambės G.F. Händelio oratorija „Mesijas“. Lordui Y. Menuhinui diriguojant Amerikos atradimo 500-osioms metinėms skirtame festivalyje „Senieji ir naujieji keliai į Indiją“ prasidėjusi Kauno valstybinio choro ir Lietuvos kamerinio orkestro teatralizuota G.F. Händelio „Mesijo“ interpretacija apkeliavo daugelį pasaulio šalių. Šiemet „Mesiją“ atliks Bambergo simfoninio orkestro choras (Vokietija), tarptautinė solistų ketveriukė ir LKO, diriguos žymus oratorinio žanro kūrinių meistras Rolfas Beckas. „Mesijo“ interpretacija bus paminėti ir G.F. Händelio (1685–1759) metai.

 

Prieš baigiamąjį festivalio koncertą gegužės 29 d., kuriame operos primadona Violeta Urmana kartu su savo vyru tenoru Alfredo Nigro (Italija) ir Lietuvos nacionaliniu simfoniniu orkestru, diriguojamu Modesto Pitrėno, atliks Lietuvoje ypač retai girdimas arijas iš K.W. Glucko, L. Cherubini ir H. Berliozo vokalinių-instrumentinių partitūrų, gegužės 24 d. įvyks turbūt labiausiai specifinis šio Vilniaus festivalio koncertas. Tą vakarą Los Romeros akustinių gitarų kvartetas „Karališkosios gitaros šeima“ (JAV) pristatys savo kūrybinės veiklos 50-mečiui skirtą programą, kurios branduolį sudarys XIX–XX a. ispanų kompozitorių muzika. Šis ansamblis – precedento neturintis reiškinys klasikinės gitaros pasaulyje ir unikalus atvejis muzikos istorijoje, kai šeimoje susibūrę tiek daug vieno instrumento virtuozų.

 

Dar vienas svarus festivalio programos akcentas – šiemet gegužės 13–16 d. vyks ir Lietuvos nacionalinės filharmonijos bei Vilniaus festivalio koordinuojama Europos festivalių asociacijos (EFA) generalinė asamblėja. Pasak Vilniaus festivalio vykdomosios direktorės Rūtos Prusevičienės, dėl garbingos teisės rengti asamblėją Lietuvoje teko pakovoti ne vienus metus, akstinu šio atsakingo renginio estafetę perimti tapo Vilniui suteiktas „Europos kultūros sostinės 2009“ vardas. Gegužės 14 d. Filharmonijos Didžiojoje salėje numatyta surengti asamblėjos konferenciją „Festivalių meninės tendencijos“, šioje konferencijoje vertingos patirties galės įgyti ir specialiai kviečiami įvairių Lietuvos festivalių atstovai.

 

VF inf.

 

*  *  *

© "7 meno dienos". Visos teisės saugomos.